Savivertė
Savivertė dažnai painiojama su verte kitiems, pasiekimais ar nauda, tačiau iš tiesų ji daug paprastesnė ir gilesnė. Tai jausmas, kiek vietos šiame pasaulyje turiu savo egzistencijai – be įrodinėjimo, be vaidmenų, be pastangų būti geresniu, naudingesniu ar patogesniu. Kai žmogus jaučia, kad tos vietos per mažai, jis pradeda kovoti dėl jos: per agresiją, kontrolę, paslaugumą ar aukos poziciją.
Daugiau...Klajokliai (paskutinis laiškas šia tema)
Daugelis klajoklių mano, kad jų problema – per daug interesų, per mažai krypties ar netinkama sistema. Tačiau tikroji problema slypi ne veiklų kiekyje, o vidiniame nerime, kuris gena ieškoti vis naujų patirčių, žmonių, praktikų ar pažadų. Šiame laiške kalbu apie tai, kodėl toks gyvenimo būdas išsekina, kodėl „stebuklingos tabletės“ paieškos niekada nesibaigia ir kaip grįžti iš blaškymosi į nuoseklų, ramų, gyvą buvimą savo gyvenime.
Daugiau...Klajokliai
Gyvename pasaulyje, kuriame viskas pasiekiama greitai: naujos idėjos, praktikos, mokymai, bendruomenės, pažadai, kad „štai čia – atsakymas į viską“. Dėl to vis daugiau žmonių tampa klajokliais – jie jungiasi, įsitraukia, susižavi, o po kurio laiko nusivilia ir eina toliau. Ne todėl, kad būtų blogi ar paviršutiniški, o todėl, kad bijo sustoti, įsišaknyti, pasilikti ilgiau nei patogu. Klajoklio būsena dažnai kyla ne iš laisvės, o iš nerimo – kad kažkur kitur yra geriau, giliau, tikriau. Šis tekstas apie skirtumą tarp savęs realizavimo ir bėgimo, tarp smalsumo ir nuolatinio vidinio chaoso, ir apie tai, kodėl be nuoseklumo neatsiranda nei gylis, nei vidinė ramybė.
Daugiau...