Puikybė. 2 dalis

Puikybė. 2 dalis

Primenu Akvilės klausimą: "Kur riba tarp pasitikėjimo ir puikybės? Ar puikybė tai slepiama žema savivertė? Kaip puikybė susiformuoja? Ar ji gali pasitarnauti?"

Aname laiške sakiau, kad pagrindinis skirtumas tarp pasitikėjimo savimi ir puikybės yra tas, jog savimi pasitikintis žmogus pripažįsta, kad gali klysti ir iš savo klaidų mokosi, o išpuikęs negali savęs priimti klystančio, todėl suklydęs sielvartauja, jaučia kaltę, gėdą, ieško kaltininkų, kuria pasiteisinimus. O laišką baigiau su lengviausiai atpažįstamu puikybės požymiu, tikėjimu, kad yra "jie" ir "mes", pvz., mes protingi, jie kvaili.

Ir kaip tik šiandien tokį gerą pavyzdį netikėtai radau! Pamačiau draugės storyje pasidalintą kažkieno nuomonę apie TikTok. Negaliu tiksliai pacituoti, kas ten buvo rašoma, maždaug, TikToke tik alkoholikai ir degradai, jei nerodai savo papų ir nenusišneki, tai niekada niekam nebūsi įdomi.

Šitas požiūris yra idealus pavyzdys puikybės temai!!!

Pradėkim nuo to, kad, laba diena, pirmiausia padariau karjerą marketingo srityje, daug metų dirbau įvaizdžio ir komunikacijos temoje. Dabar, nors 10 metų nedirbu samdomo darbo, tačiau komunikacija, marketingas, pardavimai man vis dar aktualu, ypač dėl to, kad tai susiję ir su mano pačios veikla. Nesiskelbiu, bet vis syks nuo sykio pakuruoju pastrigusius savo solo versle arba nežinančius kaip komunikuoti apie savo verslą. Tad, nors ir oficialiai seniai nebedirbu marketinge, tačiau vis tiek ir toliau dirbu marketinge.

Tai va, remdamasi visa savo patirtimi, visiems, kurie nori mano patarimo dėl komunikacijos strategijos ir priemonių, sakau tą patį - šiuo metu nėra geresnės soc. tinklų platformos už TikTok. Bet turi žinoti su kokiu tikslu ten atėjai (pardavimai ar tiesiog šlovė, daug sekėjų), į kokią auditoriją kreipiesi, atrasti savo autentišką komunikacijos toną, ir kantriai, nuosekliai, kryptingai dirbti pasirinkta kryptimi. Na ir daugiau, aišku, patarimų duodu, bet kadangi šis laiškas ne apie tai, tai nesiplėsiu. Tik pridursiu, kad šiuo metu 90% mano klientų yra atėję iš TikTok.

Dabar, kaip viską per puikybės prizmę mato žmogus?

Pirmiausia, savo auditoriją mato kaip durnelius, nes tam, kad žema savivertė reabilituotųsi, jam reikia kitus menkinti. Vadinasi į santykį su žiūrovais jau ateina nusiteikęs niekinančiai.

Tada padaro bet ką, bet kaip, nesukurdamas jokios vertės žiūrovui (nes o kam, tegul džiaugiasi durneliai, kad išvis kažką padariau).

Sulaukia atsaką, bet ne tokį, kokio tikėjosi, t.y., nieks nepuola garbinti, o nuo vieno įkelto video netampa super mega žvaigžde influencere.

Kadangi lūkesčiai nepatenkinti, reikia ieškoti kaltų. Kas kaltas, kad nepavyko? Ogi visi tie durneliai alkoholikai, kurie tik į nuogus papus nori žiūrėti, todėl aišku, kad manęs, tokio šaunaus ir protingo, negali suprast.

Tipiškas puikybės padiktuotas elgesys toks ir yra:

1. Iš aukšto žiūri į visus.

2. Dėl to neįsigilina į reikalo esmę, nepastudijuoja, nepasimoko.

3. Dėl to susikuria neadekvačius lūkesčius ir neadekvatų įsivaizdavimą.

4. Dėl to įdeda per mažai darbo, neturi nuoseklumo ir kantrybės.

5. Neturi jokio noro mokytis, gilintis, aiškintis savo klaidas ir jas taisyti.

6. Ištikus pirmai nesėkmei iškart meta ką darė.

7. Puola visus kaltinti, nes visi kalti, viskas nesąmonė, man to nereikia, aš aukščiau už tai.

Puikybės pavyzdžiui iliustruoti panaudojau istoriją su TikTok, nes apie jį tikrai labai dažnai girdžiu neigiamus atsiliepimus, bet tik iš tų, kurie yra labai paviršutiniškai susipažinę su platforma arba patys žiūri vien tik visokias bjaurastis, todėl tiki, kad tik bjaurastis ten ir galima surasti :D Bet šita schema idealiai tinka visiems kitiems gyvenimo atvejams.

Pvz., neranda žmogus gerai apmokamo darbo, vadinasi visi sukčiai, niekšai, vergvaldžiai. Neranda moteris ją mylinčio vyro, vadinasi visi vyrai yra kiaulės. Neranda vyras sau žmonos, vadinasi visos moterys yra hienos.

Žema savivertė ir puikybė visada žengia kartu, koja kojon, laikydamiesi susikibę rankomis. Kur žema savivertė, ten iškart natūraliai kyla noras menkinti kitus, jų emocijas, pačią problemą, situaciją ir pan.

Ir kaip tada puikybės apimtas žmogus gali išspręsti savo problemą, jei nenori mokytis, keistis, nenori pripažinti, kad yra neteisus, nenori keisti požiūrio, matyti plačiau, nustoti kišti visus į savo siauros pasaulėžiūros šabloną? Todėl lieka įstrigęs savo "degtukų dėžutėje", bet patenkintas savimi, nes visi kvailiai, tik jis vienas toks protingas, kad beveik niekas su juo, tokiu protingu, negali susikalbėti.