Pentagrama - vienas seniausių žmonijos simbolių

Daugelis senovėje naudotų simbolių išnyko arba stipriai pakito amžiams bėgant, tačiau pentagrama išliko, nors jos prasmė ir kito, priklausomai nuo to, į kurią šalį nukeliavo simbolis.

Bet faktas - tai nėra tik geometrinė figūra, tai galingas, daugiau nei 5000 metų senumo ženklas, kurio šaknys siejamos su Europa bei Artimaisiais Rytais. Senovės Graikijoje, o ypač pitagorininkų gretose, penkiakampė žvaigždė buvo suvokiama kaip gilus mistinis ir apsauginis simbolis. Visame pasaulyje, kur tik buvo naudota, ji pirmiausia reiškė tobulumą, vientisumą ir apsaugą.

Iš kur žvaigždė atkeliavo į Japoniją?

Mane labiausiai nustebino, kad Japonijoje šis simbolis ne tik buvo žinomas, bet dar ir plačiai naudotas. 

Japonijoje ši žvaigždė žinoma kaip gobosei. Jos atsiradimas ten yra gaubiamas paslapties ir neatsiejamai susijęs su Heian epocha (maždaug X a. pabaiga – XI a. pradžia) bei legendiniu Onmyodo (In ir Jang) meistru Abe no Seimei. Iki šiol tyrinėtojai diskutuoja, kaip tiksliai pentagrama atsidūrė jo praktikose. Vieni teigia, kad Seimei šį simbolį sukūrė savarankiškai, nepriklausomai nuo Vakarų. Kiti mano, kad jis žvaigždę pasiskolino ar adaptavo iš daoizmo diagramų arba ezoterinio budizmo mokymų, atkeliavusių iš žemyno.

Ką simbolizuoja pentagrama ir kaip ji kito?

Rytuose, ypač Japonijoje, pentagrama tapo penkių gamtos stichijų (medžio, ugnies, žemės, metalo ir vandens) atspindžiu. Ši senoji, iš Kinijos atėjusi sistema teigia, kad elementai nėra statiški: jie nuolat juda kūrimo ir naikinimo ciklais. Kūrimo cikle stichijos natūraliai maitina viena kitą – medis palaiko ugnį, ugnies pelenai tampa žeme, žemėje gimsta metalas, metalas kaupia vandenį, o vanduo vėl augina medį. Tuo tarpu naikinimo, arba kontrolės, cikle stichijos viena kitą riboja: vanduo gesina ugnį, ugnis lydo metalą, metalas kerta medį, medis ardo žemę, o žemė sugeria vandenį.

Todėl pati pentagrama nėra tik pasyvus vaizdas, o jos kūrimas – toli gražu ne atsitiktinis brūkštelėjimas. Tai įrankis, kuriame kiekvienas žvaigždės kampas priklauso konkrečiam elementui, o besikertančios linijos atspindi jų sąveiką. Tikima, kad labai svarbu, nuo kurio taško ir kuria kryptimi žvaigždė pradedama piešti. Sąmoningai, su tikslia intencija vedant liniją atitinkama seka, galima aktyvuoti, „įjungti“ tą elementą, kurio tuo metu labiausiai reikia. Lygiai taip pat tiksliu, sąmoningu judesiu galima „užgesinti“ ar nuraminti stichiją, kurios energijos aplinkoje ar žmoguje yra per daug.

Kai per šį susikaupimo reikalaujantį procesą visi penki elementai yra subalansuojami ir sujungiami į vientisą formą, jie sukuria galingą pusiausvyrą ir stiprią apsaugą nuo nelaimių bei destruktyvių jėgų. Pats Abe no Seimei šį ženklą dažnai vadino Seimei kikyo – Seimei katilėliu, nes išbaigta, harmoninga žvaigždės forma jam priminė šios gėlės žiedą.

Taip pat žinoma, kad senovės kinų kosmologijos diagramose penkios stichijos ilgą laiką buvo vaizduojamos kitaip – Žemės elementas buvo statomas pačiame centre, o kiti keturi jį supo. Kaip ir kada tiksliai įvyko pokytis, kai stichijos persikėlė ant penkiakampės žvaigždės kampų, išlieka paslaptim.

Kaip pentagrama pateko į imperatoriaus rūmus?

Norint suprasti šio simbolio kelią, reikia atsigręžti į Heian laikotarpio (VIII–XII a.) Japoniją. Tuo metu Kioto imperatoriaus dvare valdė stipri baimė dėl piktųjų dvasių (oni), prakeiksmų, ligų epidemijų ir gamtos katastrofų. Tikėta, kad bet koks nelaimingas įvykis ar politinis neramumas yra dvasinio pasaulio išsibalansavimo pasekmė.

Valstybiniu lygiu veikė speciali institucija – In ir Jang reikalų biuras (Onmyōryō). Jo meistrai (onmyōji) buvo oficialūs valstybės tarnautojai, atsakingi už kalendoriaus sudarymą, astrologines prognozes, fengšui taisyklių taikymą ir, svarbiausia, imperatoriaus bei rūmų dvasinę apsaugą.

Būtent šioje sistemoje iškilusio meistro Abe no Seimei (921–1005) dėka pentagrama tapo pagrindiniu dvaro apsaugos ženklu. Seimei buvo ne šiaip žynys, o itin įtakingas imperatorių ir galingo Fujiwara klano patarėjas. Remdamasis penkių elementų teorija, jis pritaikė penkiakampę žvaigždę kaip universalų ritualinį antspaudą. Šiuo ženklu buvo „užrakinami“ rūmų įėjimai, saugomi svarbūs dokumentai ir atliekamos apsauginės apsivalymo ceremonijos. Pentagrama imperatoriaus aplinkoje atsirado kaip oficialus valstybinės dvasinės saugos įrankis.

Iš rūmų – į kasdienį žmonių gyvenimą

Abe no Seimei reputacija ir jo gebėjimas „suvaldyti“ neigiamas jėgas pavertė jį gyva legenda. Žmonės matė, kad imperatorius ir aukščiausioji aristokratija pasitiki šiuo simboliu, todėl žinia apie jo apsauginę galią greitai peržengė rūmų sienas.

Paprasti gyventojai, neturėję priėjimo prie sudėtingų dvaro ritualų, perėmė patį paprasčiausią ir aiškiausią elementą – pačią žvaigždės formą. Pentagrama tapo praktišku kasdieniu talismanu: ją braižė ant namų durų, drabužių, ginklų ar darbo įrankių, tikėdamiesi tokios pačios apsaugos nuo nelaimių, kokią ji teikė pačiam imperatoriui.

Liaudies apsauga: nuo vaikų drabužių iki jūrų gelmių

Iš imperatoriaus dvaro išplitusi pentagrama greitai tapo praktišku kasdienio gyvenimo talismanu. Vienas iš ryškiausių to pavyzdžių – paprotys siuvinėti penkiakampę žvaigždę ant vaikų drabužių nugaros. Tuo metu buvo tvirtai tikima, kad piktosios dvasios ir nelaimės žmogų dažniausiai puola iš už nugaros – ten, kur jis yra labiausiai pažeidžiamas ir nieko nemato. Ant vaiko drabužio išsiūtas ženklas veikė kaip dvasinis skydas, saugantis atžalą nuo nepastebėto pavojaus.

Gilią ir labai praktišką prasmę šis simbolis įgijo ir tarp tradicinių Japonijos jūrų nardytojų – Ama moterų. Teigiama, kad Ama žvejybos (nardymo) istorija siekia 10 000 metų, o Tobos miesto Osatsu rajone yra daugiausia aktyvių Ama nardytojų visoje Japonijoje, ir ši žvejybos tradicija tebegyvuoja iki šiol. Šių moterų, kurios žvejoja nardydamos be jokios įrangos ir nuolat susiduria su pavojumi, talismanai yra du simboliai, vadinami „Seman Doman“. Tikima, kad Ama moterys į jūrą nerdavo ne tik gaudyti žuvies, bet ir atliko „gyvybės“ pernešimo iš amžinojo pasaulio (šešėlių pasaulio) į plūduriuojantį pasaulį (saulės šviesos pasaulį) vaidmenį.

Ama nardytojoms žvaigždė reikšdavo tiesioginį palinkėjimą išlikti gyvoms. Kadangi pentagrama nupiešiama vienu nenutrūkstamu judesiu, neatitraukiant rankos, ji simbolizavo saugų sugrįžimą atgal į tą patį pradinį tašką – iš tamsaus dugno viršun, į vandenyno paviršių. Be to, vientisa linija be jokios atviros pabaigos reiškė, kad neigiamos jėgos tiesiog neturi pro kur prasiskverbti.

Lygiai taip pat šį apsauginį ženklą naudojo kalnų atsiskyrėliai, nindzės ir kariai, kurių kasdienybė buvo susijusi su nuolatine rizika.

Pusiausvyros simbolis, išlikęs iki šių dienų

Pentagramos raida Japonijoje rodo, kad šis ženklas niekada nebuvo baimę keliantis ar „tamsus“ simbolis. Priešingai – tai buvo aiškus, sąmoningas žmogaus būdas apsisaugoti nuo chaoso, pasirūpinti savo šeima ir išlaikyti santykį su gamtos stichijomis.

Šiandien pentagrama Japonijoje vis dar gyva. Ją galima pamatyti tiek senovinėje Seimei šventykloje Kiote, tiek šiuolaikinėje kultūroje. Ji iki šiol primena, jog tikrasis saugumas ir vidinė ramybė atsiranda tuomet, kai visi mus supantys elementai yra harmonijoje.

Ama moterų Seman Doman ženklas.