Pakalbėkim apie pinigus 2

Pakalbėkim apie pinigus 2

Praeitame laiške daug visko prirašiau, bet man pinigų tema yra labai įdomi, jau seniai į ją gilinuosi, todėl galiu kalbėti ir kalbėti. :)

Tema man įdomi ir dėl to, kad prieš 10 metų turėjau siaubingai blogą santykį su pinigais, kurį daug metų tvarkiau, kol supratau, jog tas siaubingai blogas santykis su pinigais buvo dėl siaubingai blogo santykio su savimi. 

Suk kur nori, vis tiek viskas veda į savivertę.

Turi tiek ir to, ko jautiesi vertas. Bet ne fiktyviai, ne žodžiais vertas, nes pakalbėti gražiai ir netgi įtikinamai visi mokame. Turi tiek pinigų, kiek tiki, kad esi vertas giliai savo viduje, anapus susikurto fasado, kurio realumu kai kada net patys patikime.

Turi tik tiek, kiek jautiesi nusipelnęs turėti, ir taip yra dėl labai paprastos priežasties - jei nesijauti vertas kažko geriau, imi pirmą pasitaikiusi "nelabai blogą" dalyką ir susitaikai, prisitaikai, randi pa(si)teisinimų, argumentų kodėl yra teisinga, naudinga, dvasinga turėti "nelabai blogą", o ne "labai gerą" dalyką.

Žmonės su žema saviverte niekaip negali suvokti, jog ne "karma", ne Dievas nulėmė prastai apmokamą darbą, girtuoklį vyrą ar smegenis lesančią žmoną, o pats tai pasirinkai, pats čiupai ir įsikabinai į pirmą pasitaikiusį šūduką kurį pamatei, nes nesitikėjai gauti nieko geriau. Visada yra iš ko rinktis. Savo vertę jaučiantys žmonės mieliau atsisakys ir neims nieko, nei priims tai, ko jiems nereikia, kas žaloja, smukdo.

Kad turėtum vis daugiau ir geriau, turi tikėti, pasitikėti, kad ateis geriau ir daugiau, todėl nuolat turi paleisti ką turi dabar ir būti pasirengęs čiupti vis naujus dalykus. Paleisti tai ne numesti, ne atsikratyti ar išmest į šiukšlių dėžę, o paprasčiausiai atgniaužti pirštus. Bet žmogus, kuris nesijaučia vertas daugiau ir geriau, pabalusiais krumpliais iš paskutiniųjų laikosi įsikabinęs pirmo "ne tokio ir blogo" dalyko. 

Viename ankstesnių laiškų rašiau apie meilę sau, kad brandi meilė sau yra spręsti savo problemas, o ne susitaikyti su jomis, prisitaikyti ir gyventi, laukiant, kada gi pagaliau kiti susiprotės ir pasikeis, kad man geriau būtų. 

Yra daugybė žmonių, kurie neprieštarauja jaustis blogai, gyventi blogai, vargti žeminančiuose santykiuose, stumtis nuo algelės iki algelės. Jie mieliau burba, skundžiasi, dejuoja, ieško kaltų ir atsakingų, bet nieko nekeičia nei savyje, nei savo pasirinkimuose, kad imtų gyventi geriau. 

Savo sveikata nuosekliai, kasdien rūpinasi tas, kuris nesutinka sirgti. Gerus santykius turi tas, kuris nesutinka turėti blogus santykius. Pinigų turi tas, kuris nesutinka jų neturėti. Nesutinka neturėti pinigų ir tol ieško būdo, kaip jų turėti vis daugiau, kol atranda ir įgyvendina. 

Tad sutinki neturėti pinigų ar kategoriškai ir nuoširdžiai nesutinki vargti? :)

Jei nori turėti pinigų, pirmiausia turi tikėti, kad pinigai yra verti tavęs, o tu - vertas pinigų. 

Kol tiki, kad esi aukščiau pinigų, kad ne piniguose laimė, tai ir gyveni labai laimingas, vos galą su galu sudurdamas, nuolatiniame nerime, ar užteks pinigų komunaliniams mokesčiams apmokėti. Nes pinigai nėra verti nei tavęs, nei tavo laimės...

Niekada neturės pakankamai pinigų ir tie, kurie nori jų turėti tik tam, kad galėtų apie pinigus daugiau nebegalvoti. Toks požiūris yra vėl apie tą patį - pinigai yra neverti tavęs, jie yra "žemiau plintuso" tau, labiau nori jų neturėti savo gyvenime, nei turėti. Tai va ir turi, t.y., neturi to, ko nenori turėti.

Norėti pinigų, kad galėtum daugiau negalvoti apie juos, yra tas pats, kaip norėti turėti vaikų, kad pagaliau galėtum apie juos negalvoti. Prisigimdai 10 atžalų ir, ačiū Dievui, pagaliau gali juos priduoti auklei prižiūrėti arba į vaikų namus, kad svetimi žmonės augintų, o tu pagaliau išsilaisvini nuo kankinančios prievolės galvoti apie savo vaikus... :)

Panašiai gaunasi tiems, kuriems pinigai reikalingi vardan statuso. Jie vis dar jaučiasi aukščiau už pinigus, nes patys pinigai jiems neturi vertės, jei negali pasipuikuoti jais prieš kitus žmonės. Tada jie prisiima visokių daiktų lizingu ir toliau sėkmingai neturi pinigų, nes visus iškeičia į puikavimąsi savo statusu.

Tie, kurie tikrai turi pinigų, nori turėti būtent pinigų. Jiems patinka pinigai. Jie nesijaučia nei aukščiau, nei žemiau už pinigus. Vieniems patinka gėlės, kitiems - kačiukai, o tretiems patinka pinigai. Jie nori juos skaičiuoti, investuoti, auginti, puoselėti. Jie skaičiuos turėdami ir 3 eurus piniginėje, ir 300.000 eurų. Kiekvieną daiktą pirkdami, jie pirma pagalvos ar tas daiktas yra investicija ar nuostolis ir, greičiausiai, rinksis tik tai, kas vienaip ar kitaip generuoja pinigus. Jie neturi arogantiško požiūrio į pinigus, todėl nei švaisto jų, nei laiko baimingai užspaudę. 

Tad jei neturi pinigų, neturi jų tik dėl to, kad giliai viduje nenori jų turėti. Ir jei nori pakeisti situaciją, pirmiausia turi atkasti priežastis, dėl kurių nenori pinigų.

Išvardinau kaip atrodo, kai pinigus laikai nevertais savęs, bet išdidus požiūris į pinigus kyla iš to, kad pasąmonėje nesijauti vertas pinigų. Tiesą sakant, mes į viską žiūrime iš aukšto tik tada, kai giliai viduje jaučiamės menkesni už tai, ką niekiname. Pas daugelį žmonių pirminis refleksas yra sumenkinti tai, kas grasina tavo saugumui arba verčia jaustis nieko vertu. Saugumas ir savivertė visada yra kartu, nes žemos savivertės žmogus nuolat jaučiasi nesaugus, todėl nuolat ginasi, saugosi arba iš baimės puola pirmas. 

Kitaip tariant, menkina pinigus tas, kuris netiki galįs jų turėti. Tam, kad pasijaustų geriau, nesąmoningai pasmerkia ir pinigus, ir tuos, kurie jų turi. Pvz., kuris jaučiasi kvailesniu, mažiau vykusiu, visada pasmerks sėkmingus, manydamas, kad jiems pasisekė ne dėl to, kad buvo protingi, padarė teisingus sprendimus, atliko kryptingus, nuoseklius veiksmus, o tiesiog "pasisekė kaip aklai vištai grūdą rasti". Kuo labiau smerkia turtinguosius, tuo žmogaus savivertė žemesnė jų atžvilgiu ir tuo labiau instinktyviai jis nori pažeminti tuos, kurie pasąmonėje atrodo pranašesni už jį. Ir tuo labiau įstringa savo nepritekliuje, nes pavydėdamas, smerkdamas nesugeba matyti, mokytis, pritaikyti sėkmingas praktikas savame gyvenime.

Pažaiskim.

Įsivaizduok, multimilijonierius tave pakvietė į savo draugų multimilijonierių vakarėlį į kurį gali atvažiuoti tik savo turimu automobiliu, apsirengęs/apsirengusi tik tais rūbais, kuriuos turi savo spintoje. 

Ar išvis eisi į tokį vakarėlį? Kodėl?

Kaip manai, ką apie tave žiūrėdami galvos visi renginio multimilijonieriai? 

Tai va tai, ką manai, kad apie tave pagalvos multimilijonieriai, ir yra tai, ką tu galvoji apie save, kaip save matai iš šono jų akimis. Ir jei negali savęs įsivaizduoti visiškai atsipalaidavusio, gerai laiką leidžiančio multimilijonierių vakarėlyje, tai išvada tik viena - yra kur padirbėti su savimi, savo baimėm ir savo saviverte :D

Kitame laiške pratęsiu temą, nes dar turiu ką pasakyti.