Nusivyliau tavimi...

Labas!

Nusivyliau tavimi...

Kartais žmonės rašo man, kad nusivylė. Galvojo, jog esu dvasinga, bet dabar suprato, kad klydo...

Skaitau jų žinutes ir suprantu – jie nusivylė, bet ne manimi. Nusivylė savo įsivaizdavimu, kaip, jų manymu, turėtų elgtis „dvasingas“ žmogus.

Aš niekam nepalieku abejonių, jog nepalaikau nei Putino, nei Trumpo politikos, nesislepiu už aptakių, nieko neįpareigojančių frazių, nevengiu griežtesnių pasisakymų, gindama savo ribas. Toks mano elgesys šokiruoja tuos, kurie tikisi, jog būsiu neutrali, švelni, visus suprantanti, visus priimanti, visiems maloni, o gavusi antausį per vieną skruostą, atsuksiu kitą. Kitaip tariant, jie nori, kad būčiau normali, tipiška People Pleaser, kaip ir priklauso, jų nuomone, visiems geriems žmonėms.

Jie nusivilia, kad savo elgesiu nesilaikau įprastos People Pleaser ir narcizo santykių dinamikos.

Niekada alternatyvos nepatyrę, vaikystės traumų nepasigydę žmonės yra įpratę, kad „geras žmogus“ – tai tas, kuris nuolat siekia visiems įtikti, neišsako nuomonės, jei ji gali kažkam būti nepriimtina, ir visomis išgalėmis vengia bet kokių konfliktų. Nes būtent tai yra yra varomoji People pleaser jėga - būti geram visiems, be jokių išimčių. Patikti visiems, net tiems, kurie jam pačiam nepatinka. Draugauti su visais, taip pat ir su tais, kurių geriau būtų apskritai vengti.

Ir kai toks žmogus pamato mane, nebijančią nepatikti, tiesiai šviesiai rėžiančią savo nešvelnią poziciją, nebijančią iššaukti nepasitenkinimą, konfliktą, – jie sutrinka. Jų smegenys tiesiog neatpažįsta šio elgesio modelio, nes, anot jų, dvasingumas = įtikimas visiems ir konfliktų vengimas bet kokia kaina.

Tada jie man rašo: „Tu man patikai, bet dabar nebepatinki.“

Taip darydami jie naudoja manipuliacijos techniką, kuri visada suveikia su People Pleaser'iu, t.y. standartiškai geru, tipiškai dvasingu žmogumi. Jie tikisi, kad aš – kaip normalus People Pleaser – išsigąsiu. Kad supratusi, jog prarandu jų pritarimą, gerą nuomonę apie mane, iš karto koreguosiu savo elgesį, stengdamasi atitikti jų lūkesčius, imsiu atsiprašinėti ir bandysiu vėl pelnyti jų prielankumą.

Bet jie nesupranta vieno esminio dalyko: man nebūtinas išorinis patvirtinimas, kad jausčiau savo vertę.

Neįmanoma manipuliuoti žmogumi, kuriam nieko nereikia iš tavęs.

Dauguma žmonių negali priimti realybės todėl, kad jų suvokimas apribotas asmeninio patyrimo ir įsivaizdavimo, kaip viskas privalo būti. Todėl jie gali matyti tik tai, ką leidžia jų giluminiai įsitikinimai. Tokių žmonių smegenys neturi alternatyvios programos, leidžiančios priimti variantą, kurioje "geras žmogus" gali būti ne tik švelnus ir malonus, bet ir stiprus, aiškus, tvirtas, net griežtas, kai reikia.

Jie Pasaulį, save ir savo santykius su kitais žmonėmis matuoja disfunkcinių santykių standartais, todėl gerumas, anot jų, tai pataikavimas, o dvasingumas - tai konflikto vengimas visomis išgalėmis, laikantis saugiai "neutralios" pozicijos. Tai elgesio elgesio modelis, kuriame augo, kurį, greičiausiai, dabar patys kuria su savo rato žmonėmis.