Manipuliacijų technikų analizė

Labas!

Manipuliacijų technikų analizė

Jau kurį laiką vis pagalvoju, kad norėčiau padaryti ciklą apie manipuliacijų technikas. Noriu žiniomis apginkluoti vaikystės žaizdas besigydančius, gyvenimą besitvarkančius žmones, kad suteikčiau jiems galimybę išsilaisvinti, apsisaugoti nuo nuodingos įtakos tų, kurie savo problemas ne sprendžia, o permeta ant kitų.

Analizei imu realų komentarą, kurį gavau aš. Temos, žodžiai gali skirtis, bet visi manipuliatoriai naudoja tą pačią schemą, tą pačią struktūrą. Kai suprasite vieną šabloną ir išmoksite jį atpažinti, labai greitai pradėsite matyti, kokie nuobodžiai vienodi visų nuodingųjų bandymai pajungti kitus savo valiai.

Kitame laiške plačiau parašysiu apie narcizų rūšis, nes dažniausiai visi įsivaizduoja, jog narcizas tik gėrisi savimi ir skriaudžia kitus. Tačiau tai tik vienas, labiausiai žinomas ir geriausiai pastebimas, bruožas.

Trumpai tariant, narcizas – tai žmogus, kurio pasaulis sukoncentruotas tik į jį patį, nes empatijos nėra arba ji silpnai išvystyta.

Žmogui, neturinčiam empatijos, nėra galimybės pamatyti savęs iš šono, suvokti savo veiksmų pasekmes kitiems žmonėms, todėl tikrieji, kraštutiniame spektre esantys narcizai neturi jokios galimybės "pasveikti". Jie gali nebent logiškai išmokti tam tikrų elgesio taisyklių ir bandyti mechaniškai jas atkartoti, bet tik tada, kai toks elgesys jiems naudingas. Tai visada taip ir liks tik išmokta empatijos imitacija, o ne tikroji atjauta, meilė ir kito gilus supratimas.

Aplink narcizą besisukantis jo pasaulis, gali būti ir su pliuso, ir su minuso ženklu. Kitaip tariant, toksiškumas pasireiškia ir tada, kai žmogus jaučiasi šauniausias iš visų, ir tada, kai jaučiausi didžiausias nevykėlis iš visų. Abiem atvejais žmogus negalvoja apie kitus, o tik apie save. Turiu omeny, kai kas nors jaučiasi visų atstumtas, jaučiasi taip, nes galvoja tik apie save, jaučia tik save, neturi pakankamai empatijos ir noro įsijausti į kitų žmonių gyvenimus. Lygiai taip pat kaip neturi empatijos tas, kuris akivaizdžiai ir tiesiogiai žemina kitus.

Ten, kur yra narciziškumas, būtinai bus ir manipuliacijos.

Narcizas manipuliuoja, nes jo vertės jausmas priklauso nuo išorinio pripažinimo. Jis nuolat ieško būdų, kaip priversti kitus žmones jaustis atsakingais už narcizo emocijas. Manipuliacija leidžia jam pajusti kontrolę – o tai yra pagrindinis narcizo išgyvenimo mechanizmas.

Kitus savo valiai pavergti trokštantys narcizai, gyvena įsitikinę savo išskirtinumu ir vertingumu, bet iš tikrųjų slepia gilų vidinį nesaugumą ir menkumo jausmą.

Narcizams apskritai būdingas neadekvačiai, neharmoningai didelis dėmesio, pagarbos ir pripažinimo poreikis, nes jų vertė priklauso ne nuo to, kas jie yra iš tikrųjų, o nuo to, kaip juos vertina aplinkiniai.

Bet čia slypi problema, nes toks vidinis nesaugumas ir pripažinimo iš aplinkos poreikis sukuria užburtą ratą. Kad narcizas jaustųsi svarbus ir vertingas, jis nuolat turi kontroliuoti savo aplinką ir kitų žmonių reakcijas - mintis, jausmus ir veiksmus. O tai geriausiai pasiekiama per manipuliaciją.

Manipuliacija yra narcizo galios šaltinis, žmonių valdymo įrankis. Kai narcizas sugeba priversti kitą žmogų reaguoti, jis jaučia, kad valdo visą situaciją, todėl jaučiasi saugus. Tai patvirtina jo vertę. Kitaip tariant, narcizas manipuliuoja ne todėl, kad mėgaujasi kitų skausmu, manipuliacija jam yra išgyvenimo strategija, kuria jis bando kompensuoti savo vidinę tuštumą ir nevertumo jausmą.

Ten, kur yra narcizai, visada yra ir people pleaseriai. Narcizai nori, kad visi jiems tarnautų, nes per kitų tarnystę suvokia savo vertę. O people pleaseriai savo vertę suvokia tarnaudami kitiems, kitiems nešdami naudą.

Narcizų sukurti manipuliavimo šablonai veikia tik people pleaseriams, nes užkabina šių nesaugumo jausmą ir iš jo kylantį giluminį emocinį poreikį visiems įtikti, patikti, būti naudingiems.

Manipuliavimas People pleaseriais turi beveik visose situacijose atsikartojantį šabloną:

Pataikavimas (love-bombing) - pokalbis prasideda pagyromis: man labai patinka kažkas, kas susiję su tavimi, ką tu darai ar pan. Tai dažnas būdas iš pradžių „nuginkluoti“ žmogų ir sukurti iliuziją, kad toliau sekantis pažeminimas iš tikrųjų yra tik „geranoriškas“ patarimas. Kitaip tariant, iš pradžių tave priverčia pasijausti saugiai, o tada smeigia peilį.

Labai dažnai naudojamas dviejų kraštutinumų metodas, "meduolio ir bizūno" – iškart po pagyrimo seka pažeminimas. Tai, ką sako narcizai, yra tik jų asmeninė nuomonė, sukoncentruota į juos pačius. Kad ir ką sakytų narcizas, jis visada galvoja tik apie save, apie savo fizinį, emocinį, materialų gerbuvį. Narcizo interesuose niekada nebūna kito žmogaus gerovė, jei ji nekuria dar didesnės gerovės narcizui. Todėl, kad ir ką sakytų narcizas, kad ir kaip jis bandytų parodyti savo "ekspertiškumą", jo pastebėjimai visada būna "baltais siūlais" siūtas egoizmas ir savanaudiškumas. Tačiau iškart po komplimento ėjusi kritika klausytojui sukelia vidinę sumaištį, nes jam sunku suprasti, ar jis yra giriamas, ar peikiamas.

Po įžeidimo, kaip taisyklė, eina atsakomybės perkėlimas – „nenorėčiau jūsų įžeisti, tiesiog – pastebėjimas“, "linkiu tau gero ir tik dėl to tai sakau, nes niekas kitas tau tiesos nepasakys". Tai leidžia manipuliatoriui išvengti atsakomybės už savo žodžius.

People pleaseriams skirtose manipuliacijose visada būna užkoduotas emocinis šantažas, kurio esmė yra spaudimas elgtis taip, kaip nori manipuliatorius, nes kitaip jis atims savo pritarimą ir palankumą, kurį, neva, jautė iš pradžių.

Perfrazuosiu schemą.

1 žingsnis - pasakyti, kad tu man patikai, buvai naudingas, davei naudos.

2 žingsnis - pažeminimas su tikslu koreguoti žmogaus elgesį, kad šis imtų atitikti manipuliatoriaus lūkesčius.

3 žingsnis - atsakomybės nusimetimas "nenoriu įžeisti, tik gero linkiu".

Ir štai realus komentaras, kurį dar kartą išanalizuosiu:

Neslepiu komentarą rašiusio žmogaus vardo, nes jis buvo parašytas viešai, po mano viešu įrašu.

Tad išanalizuokime šį komentarą:

Pataikavimas – komentaras prasideda pagyrimais apie mano įžvalgas ir gebėjimą perteikti turinį („esu ne kartą klausiusi Jūsų paskaitų, patraukliai ir įdomiai pateikiate medžiagą“). Tai klasikinis „meilės bombardavimo“ triukas – pirmiausia žmogų nuginkluoja šiluma ir pritarimu, kad jis jaustųsi priimtas ir vertinamas.
Žeminimas – iškart po to seka pirmai daliai prieštaraujantys žodžiai, ir įvyksta manipuliatoriaus siekiamas aukos sutrikimas, kai auka nebesupranta, kas čia vyksta - giria mane ar peikia? Tai pala, jai patinka kaip aš patraukliai ir įdomiai pateikiu medžiagą, ar visgi nepatinka, dėl mano „besaikio maivymosi“ ir „manieringumo“? Narcizai dažnai taiko metodą, kai iš pradžių pakelia žmogų į viršų, o tada staigiai numuša. Tai sukuria emocinį disbalansą ir verčia žmogų abejoti savimi, nes kai esi iš pradžių išgirtas, o tada staiga kritikuojamas, natūraliai kyla noras susigrąžinti tą palankumą.
Emocinis šantažas – toliau eina tipiškas manipuliacijos triukas: „nenorėčiau jūsų įžeisti“. Tai signalas, kad jeigu tu nepriimsi manipuliatoriaus nuomonės ir nesiimsi atitinkamų veiksmų, kad pateisintum lūkesčius, būsi „bloga“ – per jautriai reaguojanti, per daug besiginanti ir nepagarbi. Narcizas tokiu būdu bando išmušti žmogų iš emocinio balanso, priversti jį teisintis, stengtis užglaistyti konfliktinę situaciją arba bent jau slėpti savo pyktį, nes gi manipuliatorius "nenorėjo įžeisti", o pradžioje netgi kreipėsi "Miela Asta" ir pagyrė.
Aukos vaidmuo – komentaro struktūra taip pat atspindi aukos taktiką. Ji neva tiesiog „dalijasi pastebėjimu“ – tai savotiška atsakomybės perkėlimo forma. Jei sureaguočiau piktai ar gynybiškai, ji galėtų dar kartą pasakyti: „aš juk nenorėjau jūsų įžeisti – tik pastebėjimas.“

Dabar paaiškinsiu, kodėl atsakiau būtent taip, kaip atsakiau, o vėliau ir užblokavau ją.

Aš atsakiau be emocinio įsitraukimo, o argumentuotai nurodydama, jog aš jos nepažįstu, todėl ir jos žodžiai man neturi jokio svorio. Tai yra tiesa, nes iki to vienintelio komentaro, neprisimenu jokio ankstesnio kontakto ar santykio su ja. Galiausiai, ne tai svarbu, tai tiesiog tiko šiam konkrečiam atvejui. Ji man rašė savo neigiamą nuomonę, manydama, jog man jos nuomonė bus svarbi, nes ji kažkur kažką pasižiūrėjo ir jai patiko.

Beje, dar vienas narcizų požymis - normalus žmogus, gaudamas kažką gero, jaučiasi dėkingas, skolingas, nori kažkaip atsidėkoti, atsilyginti geru už gerą. Narcizas, gaudamas kažką gero, mano jog tas žmogus yra jam skolingas, įsipareigojęs ir turi toliau, vis didesniais kiekiais kurti narcizo asmeninę gerovę.

Narcizas visada siekia išmušti pašnekovą iš logikos į emocijas, nes per emocijas gali jį valdyti. Todėl su narcizu kalbėtis apie emocijas visada būna labai neefektyvu, o pačią didžiausią klaidą nuolat daro narcizų aukos, tai kai ima apeliuoti į jų gailestingumą, užuojautą, empatiją.

Ta moteris man parašė, jausdamasi labai svarbi, o aš jai atsakiau, kad tokia man visiškai nėra, todėl jos reakcijos į mane man taip pat nėra aktualu.

Kitas žingsnis - „jei norite, galite įsižeisti“, neleidau jai permesti atsakomybės už emocijas ir apskritai, nukirtau bandymą veikti mane. Pasakydama, kad nereguliuoju ir nesikišu į jos emocijas, dar kartą atsakiau, jog nesijaučiu atsakinga už tai, kaip ji reaguoja į mane.

Ir trečias žingsnis - užblokavau ją. Blokavimas yra skaudus kirtis narcizams, nes tai nukreta net viltį kažkada vėl pabandyti manimi pamanipuliuoti.

Žmonės, kurie jaučia, kad turi teisę mane kontroliuoti vien dėl to, kad naudojosi mano nemokamu turiniu (kad ir mokamu, ne kainoje esmė), peržengia ribas.

Jie ne tik negatyviai, emociniu šantažu reikalauja dėmesio, bet ir bando perkelti man atsakomybę už jų vidinį pasitenkinimą ar nepasitenkinimą. Blokavimas – tai aiškus ribų nustatymas ir ženklas, kad mano emocinė erdvė (kaip ir mano socialinė erdvė) yra mano rankose.

Narcizai, kai praranda galimybę stebėti ir kontroliuoti, dažnai pasimeta, nes jiems reikia „kuro“ – emocinio atsako iš kito žmogaus. Kai juos atskiri nuo šio „kuro“, jie praranda savo galios šaltinį.

Renginiai

Konsultacijos