Kodėl patiriantys stresą nustoja rūpintis savo sveikata?

Pastebėjau vieną dėsningumą - kai mano gyvenime padaugėja reikalų, atsakomybės ar vidinės įtampos, pirmas dalykas, kurį nustoju daryti, - aš nustoju gerti maisto papildus.

Atsiranda jausmas, kad nėra laiko, kad yra svarbesnių dalykų, nei išgerti kasdienius maisto papildus. Kad tai ne taip svarbu, kaip einamieji rūpesčiai, kad vėl imsiu gerti papildus kažkada vėliau, kai gyvenimas pagerės.

Jeigu nieko nekeičiu, tada ima augti nuovargis, kurį nesąmoningai norisi gesinti papildomu kavos ar žalios arbatos puodeliu, nebeišeina atsilaikyti prieš pyragaitį, ledus, šokoladą, čipsus, bulves, makaronus, picas ir visus kitus greitus angliavandenius, paguodos maistą.

Kava ir greitieji angliavandeniai energiją pakelia tik trumpam, o paskui, po staigaus cukraus šuolio, eina energijos duobė. Nuovargis kaupiasi, auga. Norisi tik gulėti, žiūrėti filmus ir valgyti.

Tada ir ėjimo miegoti laikas tampa vis vėlesniu, nes nesąmoningai norisi kaip įmanoma ilgiau pratęsti laiką vakare iki miego, kai reikalai jau pasibaigė, o nauja diena su naujais/senais rūpesčiais laukia tik rytoj.

Nuolat einant vėlai miegoti, nepailsi nervų sistema, neatsistato kūnas, todėl energijos dar mažiau.

Jei ir toliau nieko nedarau, o "leidžiu" sau daryti ką noriu, nes myliu save ir leidžiu sau pailsėti, pasilepinti skaniu maistu, papildomu poguliu, ilgiau neiti miegoti energija dar labiau mažėja, bet atrodo, kad dėl to kaltas pilkas dangus, pikti žmonės, nesėkmės ir t.t.

Susiformuoja užburtas ratas, iš kurio išeiti darosi vis sunkiau.

Pastebėjusi šį dėsningumą savyje, netrukus ėmiau tą patį scenarijų matyti ir kituose, todėl pasidomėjau ir supratau, kad tai ne valios trūkumas ir net ne žinių stoka. Tai tipiška streso metu "užtrumpinusios" nervų sistemos veikimo režimas.

Kas vyksta?

Padidėjus stresui, organizme pakyla kortizolio lygis. Tai turi tiesioginį poveikį smegenims.

Pirmiausia nukenčia prefrontalinė žievė – smegenų dalis, atsakinga už planavimą, nuoseklius sprendimus, ilgalaikės naudos suvokimą, kasdienių palaikančių rutinų palaikymą.

Streso būsenoje smegenys persijungia į išgyvenimo režimą, todėl pirmenybė teikiama ne tam, kas naudinga ilguoju laikotarpiu, o tam, kas čia ir dabar šiek tiek palengvina būseną.

Todėl tokie veiksmai kaip papildų vartojimas, subalansuota mityba, reguliarus valgymas, sąmoningas judėjimas, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir poilsis, nors fiziologiškai labai svarbūs, tuo metu nebėra suvokiami kaip prioritetiniai.

Kai energijos trūksta, organizmas bando ją kompensuoti greičiausiais įmanomais būdais (neatsižvelgdamas į žmogaus ilgalaikius tikslus, pvz., nesusirgti demencija, diabetu, neturėti antsvorio):

Kofeinas trumpam mobilizuoja energijos rezervus.

Cukrus ir greitieji angliavandeniai staigiai pakelia gliukozės lygį kraujyje.

Trumpam atsiranda pagerėjimo pojūtis.

Tačiau po jo seka:

gliukozės kritimas,

dar didesnis nuovargis,

dar silpnesnė savireguliacija.

Tuomet vėl reikia daugiau kavos, daugiau saldaus ar miltinio maisto. Tai nėra silpna valia ar „nesusitvarkymas“. Tai biocheminė reakcija į išsekusią nervų sistemą.

Kodėl streso metu žmonės nustoja daryti tai, kas jiems padeda?

Psichologijoje šis reiškinys apibūdinamas kaip elgesio scenarijų sumažėjimas (Behavioral narrowing).

Stresas:

sumažina galimų pasirinkimų spektrą,

palieka tik automatinius, įprastus veiksmus,

apsunkina sąmoningą grįžimą prie palaikančių sprendimų.

Todėl žmogus streso metu eina vėliau miegoti, atsisako judėjimo, nustoja rūpintis mityba ir papildais, gyvena „ant stimulų“.

Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo sunkiau iš šio rato išeiti savarankiškai.

Kai savireguliacijos sistema jau yra išėjusi iš rikiuotės, tikėtis, kad žmogus pats „susitvarkys“, yra tiesiog nerealistiška, nes pati sistema, kuri turėtų padėti reguliuoti elgesį, sprendimus ir rutiną, tuo metu nebeveikia pilnu pajėgumu.

Šioje vietoje dažnai prisideda ir savivertės žaizdos, kurios verčia žmogų tikėti, kad su visomis problemomis reikia susitvarkyti savarankiškai, pagalbos prašymas reiškia silpnumą arba kad negalima užkrauti kitiems savo problemų.

Pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos yra ne silpnumo, o brandos ir sąmoningumo požymis.

Žmogus, kuris supranta, kad jo nervų sistema pervargusi, ir renkasi ne spausti save dar labiau, o ieškoti ir kurti jį palaikančią aplinką, yra brandus, adekvatus, sąmoningas žmogus.

Kodėl bendruomenė padeda?

Savireguliacija nėra tik individualus procesas. Ji labai stipriai palaikoma per santykį, struktūrą ir bendrą lauką.

Būtent todėl mes su komanda ir sukūrėm 14 dienų pokyčių projektą pagal FIT planą. Šis projektas apima daug svarbių, gerą savijautą kuriančių sričių:

• Subalansuotą mitybą,
• Pakankamą vandens kiekį per dieną,
• Fizinį aktyvumą,
• Miegą,
• Grūdinimąsi.

Nors organizuojame kartu su Herbalife, šis projektas nėra tik apie Herbalife produktus ar papildus.

Tai bendruomenė, kurioje:

• lengviau laikytis sprendimų,
• lengviau grįžti į rutiną,
• lengviau nepaleisti savęs tada, kai vidinės motyvacijos mažiau.

Vasario 16 dieną startuoja naujas 14 dienų iššūkis, į kurį kviečiu jungtis. Prisijungus prie iššūkio:

šalia būsiu aš,

šalia bus kiti žmonės su labai panašiom problemom,

Pats 14 dienų iššūkio projektas vyksta uždaroje grupėje Facebook'e, bet papildomai aš su jumis bendrausiu mūsų chat'e messengeryje.

14 dienų iššūkio metu mes:

• mokysimės subalansuotos mitybos be kraštutinumų,
• koreguosime mitybos įpročius realiame gyvenime,
• palaipsniui įtrauksime kitus gerą savijautą kuriančius elementus – judėjimą, poilsį, papildus, rutiną,
• dalinsimės patirtimis ir palaikysime vieni kitus.

Tai ne varžybos, ne sprintas. Tai sugrįžimas į gyvenimą gerinančią rutiną, maži, lengvi žingsniai kasdien.

Jei įdomu, galim susisiekti trumpai konsultacijai, skirtai įvertinti jūsų stiprias ir stiprintinas vietas, pakeliui į geresnę savijautą. Parašykite man asmeninę žinutę "Noriu sveikatos" ir aš atsiųsiu jums trumpą klausimyną, kurį užpildysite, o aš audio žinute pakomentuosiu. (Čia visiškai nemokamai, nieko pirkti nereikės 🙂 )