Kodėl daryti pokyčius yra sunku?

Labas!

Dėkoju už komentarus! Man visada labai įdomu perskaityti jūsų pasidalinimus, atspindėjimą į mano tekstus :) Į komentarus atsakau paskutiniame mėnesio laiške :)

Kodėl daryti pokyčius yra sunku?

Jau esu kalbėjusi šia tema, bet dar kartą, nes ji - svarbi.

Kažkada galvodavau, kaip keista, kad žmogus yra vienintelis gyvūnas, kuris neturi nei aštrios uoslės, nei klausos, nei ragų, nei nagų, nei ilčių ir yra visiškai beginklis, palyginus su plėšrūnais. Nei mes mokame greitai bėgti kaip antilopės, nei užsimaskuoti kaip chameleonai. Kaip žmogus sugebėjo išgyventi ledynmečius ir kitas negandas? Kaip žmogus, neturėdamas nei ragų, nei nagų, nei kailio, sugebėjo išgyventi tokiomis atšiauriomis sąlygomis? Žmonijos istorijoje taip pat buvo daug sunkumų: karai, marai ir kitos negandos. Kaip mes sugebėjome visa tai ištverti? Ir prieš kelis metus radau atsakymą į šį klausimą.

Prieš porą metų, gruodį, dalyvavau Wim Hof kursuose, maudėmės ežere. Tada sužinojau labai įdomų dalyką, kurį vėliau dar labiau ištyrinėjau. Pasirodo, žmogaus supergalia yra gebėjimas prisitaikyti, adaptuotis.

Bet, kaip sakė Žmogaus-voro dėdė, "su didele galia ateina didelė atsakomybė". Gebėjimas adaptuotis išsaugojo mus kaip rūšį, tačiau instinktyvus siekis prisitaikyti prie bet kokių sąlygų, yra ir mūsų didžiausias progreso stabdis, nes vystomės tol, kol vyksta adaptacijos periodas, o kai prisitaikome prie esamų sąlygų - nustojame augti ir imame regresuoti.

Prisitaikome ne tik prie atšiaurių aplinkos sąlygų, bet ir prie emocinio, mentalinio bei fizinio diskomforto. Dirbame nemėgstamą darbą, kenčiame nuodinguose, išsisėmusiuose santykiuose, stumiame savaitės dienas pervargę ir nieko nekeičiame, nes esame prisitaikę gyventi nepilnavertį gyvenimą ir net nekvestionuojame savo savijautos. Prisitaikyti prie blogos savijautos, susitaikyti, ignoruoti, kęsti, atrodo lengviau, nei daryti pokyčius.

Dar kartą pakartosiu - prisitaikyti prie blogų sąlygų atrodo lengviau, kainuoja mažiau pastangų, nei daryti pokyčius. Susitaikyti ir kentėti atrodo paprasčiau, nei ieškoti išeities. Imtis veiksmų ir išspręsti stresą keliančias priežastis atrodo per daug vargo, lengviau metų metais galuotis lėtinio streso keliamuose padariniuose.

Taip yra ir su kūnu – prisitaikome prie skausmo ir nepatogumų, nieko nedarome, kad jų atsikratytume visam laikui. Tai yra priežastis, kodėl daugelis žmonių tik kalba apie norą sulieknėti ar pasveikti, tačiau nesiima realių veiksmų arba šiek tiek padarę, meta. Prisitaikymas suteikia saugumo jausmą, o pokyčiai gąsdina.

Todėl jeigu tikrai nori vis geriau gyventi, turi nuolat atkreipti dėmesį prie ko prisitaikei ir nieko nebekeiti? Kokia savijauta atrodo pakankama? Kokie finansai, santykiai atrodo pakankami?

Išeiti iš komforto zonos, kurioje adaptavaisi ir daug metų nieko nekeitei, yra sunku ir tai normalu. Tačiau nesprendžiamos problemos dažniausiai ne tik niekur nedingsta, bet dar ir kaupiasi, auga. Tai, kas iš pradžių buvo tik smulkmena, nieko nekeičiant ilgainiui pasidaro labai rimta problema. Pvz., jei laša pro stogą ir nieko nedarai, po kurio laiko netenki stogo ir tai tampa gerokai rimtesnė, daug daugiau pastangų bei investicijų reikalaujanti problema.

Taip, pokyčiams reikia ryžto ir drąsos. Visa laimė, ėmus keisti aplinkybes, spręsti problemas, tvarkyti savo vidų bei išorę, gana greitai adaptuojiesi prie nuolatinių pokyčių, todėl kuo toliau, tuo lengviau viskas vyksta! Kitaip tariant, kai nustoji taikstytis su esama padėtimi ir imi ją keisti, adaptuojiesi ir prie to, todėl nuolatinis išėjimas iš komforto zonos tampa naująja komforto zona.

Tad šiandien kviečiu atkreipti dėmesį į kokį nors savo gyvenime esantį vieną dalyką, prie kurio prisitaikei, o tada išeiti iš komforto zonos ir pradėti keisti esamą padėtį į geresnę. :)