Kas tu - intravertas ar ekstravertas? 4 dalis

Labas!

Šį mėnesį rašiau apie tai, kad poreikis atsiskirti ir poreikis būti kartu yra natūralus, būdingas kiekvienam žmogui. Todėl, kai dėl kažkokių priežasčių ilgesnį laiką būna nepatenkintas, žmogus jaučiasi arba vienišas, praradęs ryšį su aplinka, arba kaip tik, praradęs ryšį su savimi, nes į jo asmeninę erdvę nuolat kas nors braunasi. Taip pat rašiau, kad itin stipriai pasireiškiantis intravertiškumas arba ekstravertiškumas, yra vaikystės traumų išraiška, kitaip tariant, tokiam žmogui reikia ne puoselėti ir pateisinti savo intravertiškumą/ekstravertiškumą, o tvarkytis emocines problemas. Tada tęsiau, paliesdama hyper individualisto temą iš kurso "Ate, Imposterio sindrome!".

Paskutiniame laiške pasiūliau surasti bent vieną, tave įkvepiantį, stiprų, daug pasiekusį žmogų, kuris viso to pasiekė visiškai vienas ir pasiūliau idėją, kad o ką, jei esi toks sėkmingas, kiek esi ne vienas, kiek sugebi pripažint, kad kažko nemoki ir kiek sugebi prašyti pagalbos, dalintis atsakomybėmis, bendradarbiauti su kitais?

Kas tu - intravertas ar ekstravertas? 4 dalis

Šiandien paskutinė dalis, prie kurios vedžiau visus šio mėnesio penktadienius. Šiandien apie tai, kad visas klestėjimas, visi pinigai ateina tik iš žmonių!

Gal pirma papildysiu šią frazę, o paskui grįšiu ir pratęsiu apie klestėjimą, ateinantį iš žmonių. Frazę pildau taip - visas klestėjimas ateina iš žmonių, kai turi gilų, nuoširdų ryšį su savimi, o savivertė yra balanse, todėl jautiesi saugus atsiverti aplinkai.

Grįžtu prie teiginio, kad visa gerovė, visi pinigai, visas klestėjimas ateina iš žmonių.

Radai eurą gatvėje, nes žmogus jį pametė.

Jei dirbi prie kompiuterio, o ne su klientais, vis tiek algą gauni iš žmonių, kurie pirko kažką, ko dalimi buvo tavo darbas.

Maistas, kurį valgome, žmonių užaugintas. Netgi jei sakytum, jog tau žmonių nereikia, nes daržoves gali užsiauginti savo darže, ot ir užsiaugink daržoves, kurios nebuvo iškultivuotos žmogaus! Visos dabartinės morkos, burokai, bulvės, obuoliai, kriaušės yra žmogaus suformuotos. Praktiškai tik grybai ir miško uogos, laukinės žolelės maistui lieka. Bet ar atsirastų nors vienas, norintis visą gyvenimą vien laukinėmis uogomis, grybais, žolelėmis, šaknelėmis maitintis?

Ir apskritai, jei atmestume visą žmogaus sukurtą komfortą, kurį dabar kasdien turime, kuriuo naudojamės nesusimąstydami, labai jau varganas gyvenimas taptų.

Gali sakyti, kad ir visas blogis ateina iš žmonių, su kuo pilnai sutiksiu. Visgi, jei apsidarytum (aš apsidariau dabar) ir suskaičiuotum tave supančius žmogaus sukurtus daiktus, kurie tau tarnauja, ko daugiau tavo kasdieniame gyvenime - gerovės, kuri atėjo iš žmonių, ar blogio?

Kai imame saugotis blogio, kuris galimai gali nutikti ateityje, ateidamas iš žmonių, kurių netgi nepažįstame, užsiblokuojame ir nuo viso gėrio, kuris taip pat gali nutikti ateityje, ateidamas iš žmonių, kurių dabar nepažįstame.

Arba dar kitaip pasakysiu - šiandien turi tiek gėrio gyvenime, tiek pinigų, klestėjimo, kiek jautiesi saugiai atsiverti žmonėms. "Atsiverti" tai ne atvirai viską visiems pasakoti, turiu omeny jausmą, vidinę atvirumo, atsipalaidavimo būseną, kuri galima tik jaučiantis saugiai būti tikruoju savimi šiame pasaulyje, jo nekontroliuojant. Dėl to labai verta užsigydyti vaikystės žaizdas, grąžinti į pusiausvyrą savivertę, nes visas klestėjimas ateina iš žmonių, o kaip jis gali ateiti, jei bijai žmonių ir stataisi sienas, kad apsigintum, neįsileistum?