ISA runa

Isa runa

Tęsiu apie Futhark runas tiems, kurių burtai nedomina.

Būna kai viskas sustoja. Kai jau nebeaišku, ar dar pajudės reikalai iš mirties taško. Kai nebežinai, ar dar laukti kažko, ar jau susitaikyti, kad nesulauksi pokyčio.

Kartais gyvenime apima jausmas, kai kapanojiesi iš visų jėgų, stumiesi į priekį, kiek tik gali, o vis tiek stovi vietoje. Kur be eitum, visur atsitrenki į uždarytas duris ir užvertus langus. Nei progreso, nei sprendimo, nei judėjimo. Tarsi viskas būtų užšalę ir tvyrotų spengianti tyla.

Tai Isa.

Isa – tai ledas. Sustingimas. Sustabdymas. Tuštuma. Neveiklumas. Užšalusi forma.

Runų kalboje Isa simbolizuoja momentą, kai išorinis arba vidinis gyvenimas sustoja. Nėra nei srauto, nei veiksmo, nei atsakymo, nei sprendimo, nei pokyčio. Tik viena tiesi linija. Be judesio, be krypties, be atsivėrimo. Tik buvimas, toks, koks yra.

Tai runa, kuri neveda į sprendimą, bet kviečia pasilikti būtent tame, kas neaišku, kas nevyksta.

Ji yra kaip žiemą ežero paviršius – sustingęs, tarsi negyvas, tačiau po juo gyvenimas vis dar tęsiasi. Tik lėčiau. Giliau. Tyliau.

Isa jaučiama gyvenime:
– Kai planai neina į priekį, nors anksčiau judėjo.
– Kai jauti, kad viduje viskas „sustingo“ – ir emocijos, ir norai.
– Kai neturi energijos, arba krypties, aiškumo.
– Kai bandai veikti, bet niekas nesigauna, įvykiai sabotuoja tave ir stabdo, gyvenimas nesiduoda judinamas.

Isa pasireiškia išoriniu ledu (projektai nejuda į priekį, santykiai atšalo, atitolo, nebesivysto), ir vidiniu ledu (emocinis sąstingis, tuštumos jausmas, apatija).

Isa sako:
„Sustok. Nustok aktyviai veikti ir kelti triukšmą. Išgirsk tylą.“

Isa nėra bausmė ar blokas, tai apsauginė, gero linkinti pauzė, kuri leidžia sustabdyti beprasmišką, chaotišką judėjimą, betikslį energijos eikvojimą.

Ji kviečia:
– Atsitraukti nuo beatodairiško veržimosi į priekį.
– Nepriiminėti sprendimų.
– Nereikalauti pokyčio.
– Būti tame, kas yra, be bandymo tai keisti.

Isa runos dvasinė pamoka:
– Kantrybė tai ne laukimas, o išmintingas, ramus leidimas viskam būti taip, kaip yra.
– Pasitikėjimas, tai jauki tyla nereikalaujant atsakymų.
– Sveika savivertė, kai vietoj agresyvaus įvykių stūmimo į priekį, pasirenki atsitraukimą, savęs atstatymą, susitelkimą, išsigryninimą.
– Vidinė tvirtybė, kai jautiesi saugiai neveikime ir nežinojime, kiek ši pauzė tęsis.

Isa moko: sąmoningai sustoti ir nedaryti veiksmo. Su pasitikėjimu leisti procesui sustoti, kad suskambėtų tai, kas anksčiau buvo užgožta veiklumo triukšmo.

Šešėlinė pusė:
Kai Isa atmetama, kai supanikuoji dėl gyvenime atsiradusios pauzės ir negali sustoti, kai nerimastingai, triukšmingai veržiesi per tylą, ji gali pavirsti į:

– Apatiją.
– Emocinį atšalimą arba perdegimą.
– Atsiribojimą, užsidarymą nuo kitų (arba atstūmimo ir vienatvės jausmą).
– Bejėgiškumo, menkavertiškumo jausmą.
– Saviplaką dėl „neproduktyvumo“.

Tuomet žmogus ne būna tyloje ir ją išnaudoja vidinei pusiausvyrai, aiškumui atkurti, o ima skęsti, dūsti joje. Jis bando pabėgti, kautis, per prievartą išjudinti įvykius, sukelia gaisrą, kad ištirpintų ledą, bet tyla ir pauzė tik gilėja.

Isa sako:

„Sustabdyk ne tik kūną, bet ir savo kovą.“

Kaip naudoti Isa maginėje praktikoje?

Gali nupiešti, pvz., su tušinuku sau ant kūno, Isa runą su intencija:

– Sustabdyti procesą, kuris verčia tave veikti prieš valią.
– Apsaugoti nuo emocinio perdegimo.
– Sukurti vidinį „stop“ momentą – kai nori išlikti ramus(-i).
– Įtvirtinti nejudėjimą, tylą, atitolimą nuo išorinių trikdžių.

Panaudojimo idėjos:

– Užrašyti Isa ant delno, kai reikia išlaikyti blaivų, šaltą protą ir emocinį stabilumą.
– Meditacijoje naudoti kaip vizualų simbolį, kai jauti per daug sumaišties mintyse.
– Įtraukti į ritualus, pvz., įbrėžti runą žvakėje ir ją uždegti, kai reikia laikinai „užšaldyti“ situaciją, pasitraukti nuo veikimo.

Runos – tai simbolių kalba, tiesiogiai veikianti pasąmonę. Todėl, kai sąmoningai naudoji Isa runą, tu:

– Pasąmonei praneši, jog suteiki leidimą sau sustoti, nepaisant to, kas vyksta sąmonėje.
– Nustatai intenciją, kad šis neveikimo laikas yra sąmoningas pasirinkimas, o ne bejėgiškumas.
– Sukuri pasąmoninį signalą, kuris leidžia tau išbūti, kai norisi bėgti nuo problemų ar keisti, kontroliuoti tai, ko negali nei pakeisti, nei sukontroliuoti.

Isa yra stabdymo ženklas – leidimas sau nejudėti, nors viskas viduje paniškai reikalauja sprendimo, skubėjimo, veiksmo.

Isa runos vaizdinys:
Įsivaizduok ežerą žiemą. Vandens paviršius užšalęs, juo galima vaikščioti, čiuožinėti, jis kietas kaip asfaltas, storas, tvirtas, šaltas. Tačiau po ledu - iš išorės nematomas, lėtas, gilus, tylus gyvenimas.

Žiemą, po storu ledo ir sniego sluoksniu, viskas atrodo negyva. Tačiau taip tik atrodo, nes iš tiesų, visa gamta ruošiasi pavasariui.

Isa – tai ledas, įšalas, sąstingis, žiemos metas.

Ji ne sunaikina, o apsaugo nuo karštų, per greitų sprendimų, nuo bereikalingo triukšmo.

Pavasario tirpsmas prasideda tada, kai priimi žiemą ir leidi sau būti joje.

Isa runos žinutė:

Tu nesi bejėgis. Tu, savo labui, esi sustabdytas.
Šis metas – ne veiksmui.
Šis metas – tylai, kuri gydo.

Ką daryti, kai gyvenime pasirodo Isa?
– Neieškoti išeities.
– Neversti savęs judėti.
– Nesmerkti už neveikimą, neefektyvumą, neproduktyvumą.
– Sąmoningai priimti sustojimą kaip svarbų savo augimo etapą.
– Būti, o ne stengtis ištaisyti, pakeisti, priversti.

Jei Isa gąsdina, paklausk savęs:

„Ko aš bijau šitoje tylos pauzėje?“
„Ką noriu pasiekti judėjimu – ko negaliu išbūti ramybėje?“
„Kas manyje šiuo metu ruošiasi pavasariui, bet dar negali žydėti?“

Jei šiuo metu išgyveni energijos nuopuolį, sustojimą – tai ne silpnumas. Tai ne bausmė. Tai procesas, kuriame tu augi gilyn, platyn, aukštyn.

Parašyk komentare, ar surezonavo, ar kada nors išgyvenai Isą? Ar išmokai jos, su meile duodamas pamokas?