Empatija, narcizai ir pataikautojai

Labas!

Empatija, narcizai ir pataikautojai

Pagalvojau, kad prieš eidama toliau, ir vardindama narcizų rūšis, bei kaip tos skirtingos rūšys manipuliuoja, pirmiausia papasakosiu apie patį svarbiausią skirtumą tarp sveiko žmogaus su sveika saviverte ir narcizo/people pleaserio (tai angliškas terminas, apibūdinantis tuos, kurie dėl savo vaikystės traumų savo vertę susiejo su tuo, kiek naudos duoda kitiems, o saugūs gali jaustis tik tada, kai visi aplink yra laimingi ir jais patenkinti. Lietuviškai galbūt galima būtų juos pavadinti pataikautojais).

Beje, narcizą ir pataikautoją ne atsitiktinai parašiau kartu, atskirtus tik pasvyruoju brūkšneliu. Narcizai užaugina vaikus kaip pataikautojus ir taip pat gyvenime siekia save apsupti tokiais. O pataikautojai užaugina savo vaikus kaip narcizus ir patys yra apsupti tokių. Narcizas ir pataikautojas - tos pačios monetos dvi skirtingos pusės, negalinčios būti atskirai.

Nors jų abiejų santykio su žmonėmis kūrimo formos skiriasi, tačiau jiems abiem labiau rūpi ne kiti žmonės, o "ką apie MANE kiti galvoja". Būdami visiškai skirtingi, abu stokoja empatijos, nes galvoja apie save.

Empatija yra raktas į šią temą!

Kitame laiške parašysiu apie tai, kokios narcizų rūšys yra ir kokias manipuliacijų technikas jie taiko. O vėliau parašysiu, kokias bendravimo klaidas daro žmonės, bandydami rasti bendrą kalbą su narcizais.

Tai, dar kartą - empatija, sveika, subalansuota, sveikos savivertės empatija, yra raktas į santykių problemų sprendimą ir taip pat tai vienintelis įmanomas kelias į asmeninį tobulėjimą ir savo vaikystės patirčių sprendimą.

Būtent empatija leidžia ne tik įsijausti į kito situaciją, bet taip pat ir kitame kaip veidrodyje pamatyti save, savo poelgių pasekmes. Tai - įgimtas ir natūralus refleksas, o labiau išlavintas sąmoningumas leidžia ne tik įsijausti į kito situaciją, bet ir joje pamatyti atspindėtą save. Paprasčiau tariant - matau tavo problemą ir tavo emocijas, kurias išgyveni, o taip pat sugebu suvokti, kad tavo situacija man iškelia mano dar dar neišspręstas problemas, kurias dabar, kai jau jas matau, galiu imti tvarkytis. Šitai sugeba nedaugelis - ne susitapatinti su kitu ir verkti dėl kito, nes labai jo gaila, o suvokti, kad skauda ne kito žaizdos, o savos, neužgydytos, nepastebėtos.

Empatija - labai svarbus žmogaus gebėjimas, bet ne visi empatiją suvokia teisingai.

Narcizai dažniausiai apskritai neturi tikrosios empatijos, o pataikautojai priešingai, mano, jog empatija reiškia pasiaukojimą ir savo poreikių ignoravimą dėl kitų gerovės: renkuosi būti nelaiminga, kad kiti būtų laimingi, nes jei kiti dėl mano pasirinkimų bus nelaimingi, vis tiek negalėsiu būti laiminga, todėl pasiaukodama bent jau būsiu gera ir galėsiu savimi didžiuotis.

Empatiją galima suskirstyti į dvi pagrindines rūšis:

1. Afektyvioji (emocinė) empatija – tai įsijautimas į kito žmogaus emocijas, jų jautimas tarsi savų. Pvz., matau kaip tu verki ir jaučiu tavo skausmą savo viduje. Afektyvioji empatija apskritai leidžia suvokti kito žmogaus jausmus iš jo gestų, laikysenos, mimikos, balso tembro. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad afektyvus empatas ne tik supranta kito emocijas, bet kito emocijos jam yra ir SVARBIOS. Jam svarbu, kaip kitas jaučiasi, nes kito jausmus išgyvena savo viduje, todėl jam rūpi, kad kiti jaustųsi gerai.
2. Kognityvinė (loginė) empatija – Gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas ir požiūrį logiškai, net jei pats tų emocijų nejauti. Tai labiau intelektualus procesas – „aš suprantu, kaip tu jautiesi“, o ne „aš jaučiu, kaip tu jautiesi“.

Dauguma sveikai funkcionuojančių žmonių turi abu empatijos tipus, tačiau jų balansas gali skirtis.

O va narcizai yra narcizai, nes jie arba išvis neturi nei vienos iš šių empatijos rūšių arba jos itin silpnai išvystytos.

Gal kitaip pasakysiu - narcizai išvis neturi afektyviosios (emocinės) empatijos – jie negali natūraliai pajusti, ką jaučia kitas žmogus. Tačiau jie dažnai turi išlavintą kognityvinę empatiją, jie gali logiškai suprasti, ką jaučia kiti. Tačiau tą informaciją narcizas naudoja ne tam, kad padėtų, ne tam, kad keistų savo elgesį ir nustotų kitą skaudinti, o tam, kad dar geriau manipuliuotų. Narcizas supras, kad tau skauda, bet jam tai bus naudinga informacija, kaip tave labiau paveikti, kad gautų norimą rezultatą.

People pleaseriai turi afektyviąją empatiją, jie gali įsijausti į kito jausmus ir išgyventi juos savo viduje, bet dažnai nejaučia ribų, nesuvokia savęs ir nesupranta, kur jo jausmai, o kur kito, todėl arba susitapatina su kitais ir atsižada savo visų siekių, norų, bet to, kas kitam gali sukelti nepatogumą, arba kaip tik, tikėdami, jog turi super galių ekstrasensoriškai jausti kitus, atsiriboja nuo visų, vietoj to, kad spręstų savo problemas. Be to, jų suvokimas apie empatiją yra iškreiptas – jie mano, jog mylimi ir priimti bus tik tuomet, kai visi aplinkui jausis gerai. Todėl dažnai nesupranta, kur baigiasi kito žmogaus atsakomybė ir prasideda jų pačių ribos. Jei kitas žmogus jaučiasi blogai – people pleaseris mano, kad jis privalo kažką dėl to daryti.

Narcizas sako: „Tu privalai stengtis, kad aš jausčiausi taip, kaip noriu.“

Narcizas jaučiasi teisus tikėtis, kad kiti žmonės prisitaikys prie jo emocinių poreikių ir užtikrins jo komfortą. Jis manipuliuoja, kad kiti žmonės keistų savo elgesį taip, kad narcizas jaustųsi reikšmingas, gerbiamas, pripažintas ar gerai nusiteikęs. Narcizas ne tik reikalauja emocinės priežiūros, bet ir kaltina kitus, kai to negauna. Narcizas tiki, kad kiti atsako už jo emocijas, gyvenimą, gerbūvį.

O va pataikautojas su tuo sutinka, nes tiki, kad jis atsako už kitų emocijas. Tiksliau, jis jaučiasi kaltas ir nesaugus, kai kiti jaučiasi blogai.

People pleaseris sako: „Aš privalau stengtis, kad tu jaustumeisi taip, kaip tu nori.“

People pleaseris veikia iš baimės būti atstumtas ir iš noro būti priimtas, iš noro pritapti. Jis prisiima atsakomybę už kito žmogaus emocijas ir mano, kad jo vertė priklauso nuo to, kaip jis sugeba kitą padaryti laimingu. Pataikautojai bijo nuvilti kitus, todėl siekia užtikrinti, kad visi aplink juos jaustųsi gerai. "Jei tu be nuotaikos, vadinasi, aš kažką padariau ne taip".

Tai dvi to paties mechanizmo pusės – abu šie elgesio modeliai gimsta iš savivertės trūkumo. Narcizui savivertę kuria kitų reakcijos ir pripažinimas, todėl jis manipuliuoja kitais, kad gautų reikalingą atsaką.

People pleaseris savivertę kuria per naudą, kurią suteikia kitiems – jei jis bus naudingas, jausis vertingas.

Toks modelis natūraliai sukuria priklausomybės ciklą: narcizas nori gauti, pataikautojas nori duoti, todėl abu sukasi disfunkcinių santykių šokyje, kuriame vienas visada bus nepatenkintas, o kitas visada stengsis jį patenkinti. Todėl ten, kur narcizai, būtinai rasi pataikautojų, ir atvirkščiai, nes jie - tos pačios monetos pusės, jų vidiniai trūkumai idealiai atitinka.

Tikroji empatija yra nei viena, nei kita.

Tikroji empatija – tai gebėjimas suprasti/pajausti kito jausmus, tačiau:

* Neprisiimti atsakomybės už kito žmogaus emocijas.

* Nejausti pareigos spręsti kito problemas savo sąskaita (ypač, jei tavęs nieks neprašė!).

* Išlaikyti savo vidinį emocinį stabilumą, net jei kitas žmogus jaučiasi blogai.

Narcizui empatija yra manipuliacijos įrankis.

People pleaseriui empatija yra būdas pelnyti pripažinimą ir saugumą.

Save sveikai vertinantis žmogus supranta kitų jausmus, bet jų nepriima kaip savo atsakomybės ir neišsižada savo emocijų vardan kito žmogaus jausmų.

Jeigu tavo tėvai buvo narcizai, labai tikėtina, jog įdiegė pasąmoninę programą, jog tavo vertė priklauso nuo to, kiek kitam žmogui esi naudingas. Jei tavo tėvai buvo narcizai, išmokai būti pataikautoju – aukotis, prisitaikyti, patenkinti kitų poreikius ir viską daryti dėl to, kad tik nebūtum atstumtas.

Bet jei tavo tėvai buvo people pleaseriai, tu galėjai perimti arba jų pataikavimo modelį, arba, priešingai – išaugti į narcizišką asmenybę, manydamas, kad visas pasaulis turi suktis aplink tave.

Tai uždaras ratas – narcizas sukuria pataikautoją, o pataikautojas savo elgesiu užaugina naują narcizą (arba kitą pataikautoją).

Todėl labai svarbu suprasti, kad empatija nėra aukojimasis, susitapatinimas su kito emocijomis, prarandant savo ribas. Taip pat empatija nėra įrankis manipuliacijai (ar tu matai, kaip dabar dėl tavo elgesio aš jaučiuosi???).

Empatija yra gebėjimas priimti kito emocijas ir tuo pačiu metu jausti savo emocijas. Kai supranti, jog tavo vertė nepriklauso nuo to, kaip jaučiasi kiti žmonės, pradedi formuoti sveiką savivertę.

Tai reiškia, kad tavo jausmai yra tavo atsakomybė, todėl tu gali keisti savo savijautą, nelaukiant, kol kiti žmonės pasikeis. Kitų jausmai yra jų atsakomybė, todėl gali gyventi savo gyvenimą, jausti savo jausmus, nepriklausomai nuo to, kaip jaučiasi kiti, net jei tu juos užjauti ir palaikai.

Apibendrindama pasakysiu, kad:

- narcizai manipuliuoja, nes neturi afektyvios empatijos – jie logiškai supranta, ką jaučia kiti, tačiau nejaučia vidinio impulso padėti ar sušvelninti kito skausmą.

- Pataikautojai priešingai, mano, kad jų atsakomybė yra pasirūpinti kito emocijomis, bet ne iš nuoširdaus altruistiško rūpesčio, o iš baimės prarasti santykį ar būti atmestiems. Jie tiki, kad jei kitas žmogus yra nelaimingas, vadinasi jie kažką padarė ne taip, o tai reiškia, kad jų vertė ar saugumas gali nukentėti. Todėl pataikautojai išgyvena ne tiek kito žmogaus jausmus, kiek savo reakciją į juos – „Jeigu jis pyksta, aš privalau kažką padaryti, kad jis jaustųsi gerai, nes kitaip nukentėsiu.“

Sveikas žmogus mato kito jausmus ir juos supranta, tačiau taip pat labai aiškiai supranta ribą, kur yra jo, o kur kito žmogaus jausmai.

Narcizas naudojasi kitų jausmais kaip įrankiu savo poreikiams tenkinti, o pataikautojas jaučia pareigą taisyti kitų emocijas, nes mano, kad nuo to priklauso jo vertė ir saugumas.

Kitame laiške papasakosiu, kokios yra narcizų rūšys ir kokias manipuliacijų technikas jie naudoja. O tada apie dažniausias klaidas, kurias daro žmonės, bendraudami su narcizais.