"Dariau kaip sau" - tavo atveju šis posakis kalbėtų apie aukštą kokybę ar apie broką?

Labas :)

Man visada labai labai gera skaityti jūsų atsiliepimus, tai nuoširdžiai dėkoju!

"Dariau kaip sau" - tavo atveju šis posakis kalbėtų apie aukštą kokybę ar apie broką?

Čia toks pusiau retorinis klausimas, bet aš sau buvau uždavusi jį visai ne retoriškai. Jei sąžiningai kitam padaryčiau taip, kaip darau sau, tai būtų aukščiausios kokybės daiktas ar kreivas, šleivas, pigus šlamštas?

Yra žmonių, kurie jei jau ką nors daro sau, daro tobulai, milimetrų tikslumu, iš aukščiausios kokybės medžiagų, o jei daro kitam, tai patingi, pagaili ir apskritai, juk bus gerai ir taip.

Bet yra žmonių, kurie dėl kito palankaus įvertinimo pasiryžę galą gauti, o dėl savęs... ai, bus gerai ir taip. Nes o kam? Bus gerai ir taip. Be to, nieks nemato, o jei nemato, galima pataupyti savo laiką, energiją, savo pinigus. Jei kažkam prikalt reikia dviejų vinių, sau kalant užteks ir vienos, taip sutaupysi laiką, energiją, vinis. Juk laikysis ir ant tos vienos vinies, o kad kreiva šleiva - nieko tokio. Juk čia sau, o ne žmonėms. Nieks nematys. Tik pats.

Svetimiems dirba išsijuosę, negailėdami jėgų, penkias dienas per savaitę, po 8 valandas per dieną. O sau, dėl savo gerovės kažką padaryti kažkaip vis pritrūksta laiko, energijos ir pinigų.

Rūbams, batams, mašinai, kurią matys kiti - ne taip gaila pinigų, nes gi labai svarbu kaip atrodai žmonėse, viešai matomi daiktai formuoja kitų žmonių nuomonę apie tave, todėl reikia pasistengti, investuoti, nepagailėti. Bet va kokiems nors maisto papildams, kurių nieks nemato ir poveikį tik pats asmeniškai gali pajusti, gaila pinigų, geriau jau kažką pigiau pasirinkti, kad ir ne taip veiksmingo. Arba išvis, kam tie papildai? Kam ta gera savijauta? Papildus pasirinkau tik kaip pavyzdį, bet tas pats galioja viskam, kas susiję su gera fizine ir emocine savijauta. Nusipirkti gerą, didelį TV svarbu, o kursams, kurie padės išmokti spręsti problemas, tvarkytis gyvenimą - gaila pinigų. Serialui pasižiūrėti laiko yra, bet nėr kada tvarkantis savo emocijas. Bukai skrolinti soc. tinklu atrodo poilsis, o treniruotei nėra jėgų, nors, bent jau teoriškai, kaip ir suprantama, kad reguliarios treniruotės kuria energiją ir gerą savijautą. Nes tai, kas viduje, ko niekas negali pamatyti, pajausti, kas yra 100 proc. tik asmeniška, nėra taip svarbu kaip tai, kas susiję su kitais žmonėmis.

Maistas svečiams - šimtas devynių patiekalų puota ant stalo. Maistas sau - mikrobangų krosnelėje pašildytas pusfabrikatis ir čipsai.

Namai gražūs, tvarkingi svečiams, o ne sau, nes dulkės tik svečiam trukdo. :)

Puošnūs rūbai - renginio dalyviams, o ne sau.

Plaukai švarūs ir dailiai sušukuoti kolegoms, o ne sau.

Kam stengtis, kai nieks nemato? Kam tvarkyti stalčius, kuriuos tik tu varstai? Kam valyti voratinklius, kur niekas neužsuka? Kam apskritai ką nors daryti vien tik sau?

Aišku, aš čia išdidinu situaciją ir perteikiu ją dramatiškai :) Bet manau esmę supranti, ką noriu pasakyti.

Kažkada labai seniai kažkur internete buvau radusi labai gerą tekstą apie tai, kad kai išvirkščia pusė tokia pati gera, kaip ir išorinė, tai veda į gausos ir klestėjimo pilną gyvenimą. Linkusi su tuo sutikti, bet ne mistifikuotai, o logiškai. Kai nuolat taupai savo sąskaita, smegenys nuolat veikia pagal komandą "kam stengtis dėl savęs, tau bus gerai ir taip", tada pradeda ieškoti argumentų, kodėl privalumas neturėti, atsisakyti, tenkintis mažu, toleruoti netvarką, nešvarą, sugedusius, neveikiančius daiktus ir panašiai. Smegenys, pasąmonė, gavusi užduotį taupyti savo asmeninio komforto ir gerbuvio sąskaita, paslaugiai atranda atsakymus, kodėl reikia gailėti sau kokybės, grožio. Kodėl brokas, kuris netinka kitam, tinka man.

Tuomet smegenys ne auga besimokydamos spręsti problemas, atrasti naujus būdus kaip tobulinti gyvenimą, o atvirkščiai, sustingsta, aptingsta ir vietoj sprendimų kuria vis geresnius pasiteisinimus.

Kuo daugiau metų einu į savivertės temą, tuo labiau stebiuosi, kokia ji svarbi geram gyvenimui. Nu rimtai, tu turi tiek pinigų, tiek sveikatos, tiek gerų santykių, tiek sėkmės, atsipalaidavimo, tiek problemų, kiek turi sveikos savivertės. Savivertės sveikatos lakmuso poperėlis, padedantis suvokti, kurioje vietoje stovi, yra tai, kas yra visiškai asmeniška ir nesusiję nei su vienu kitu žmogumi.

Jei linksti pataupyti savo laiką, energiją, pinigus ant savęs, tuomet tavo pasąmonėje nėra sąvokos, kad tau reikia kokybiško gyvenimo, kokybiškų santykių, darbo, pajamų, sveikatos ir pan. Kai smulkmenose renkiesi broką, dideliuose, svarbiuose dalykuose taip pat nesąmoningai renkiesi broką.

Beje, pradžioje rašiau, kad yra žmonių, kurie jei jau ką nors daro sau, daro tobulai, milimetrų tikslumu, iš aukščiausios kokybės medžiagų, o jei daro kitam, tai patingi, pagaili ir apskritai, juk bus gerai ir taip. Tai laiško pabaigoje dar kitaip pasakysiu - ir kitam aukščiausią kokybę gali suteikti tik tada, kai turi realizaciją, kas tai yra aukščiausia kokybė, kaip ji jaučiasi, kaip ji realizuojasi gyvenime, kiek reikia energijos, laiko ir pinigų aukščiausios kokybės gyvenimui sukurti.

Kai moki sau suteikti emocinį komfortą, su pagarba įsiklausyti į savo poreikius ir rinktis tik tai, kas tau geriausia, ir kitam gali suteikti tą patį. Nesugalvoju geresnio pavyzdžio kaip su masažais - jei masažistas neina pas kitus masažo meistrus, kad patirtų kas tai yra kokybė, kaip jis gali iki galo suprasti savo klientus?