Kas tu - intravertas ar ekstravertas? 1 dalis
Komentaras: "Labs rytas. Pirmoji žinutė buvo skirta man. Kiekvienas penktadienio prasideda nuo suvokimų. Laukiu šio ryto visą savaitę, ačiū."
Atsakymas:
Ačiū, man labai gera tai girdėti! Tokie atsiliepimai mane labai įkvepia ir motyvuoja nenustoti rašyti šių laiškų 3
***
Komentaras: "Labas rytas, o gal jau ir ne visai rytas. Labai palietė šis laiškas, Jūsų asmeninė istorija. Netekau mamos jau kai buvau suaugusi moteris, ir turinti šeimą, tačiau vis viena išgyvenau netektį - iki to, atrodė, kad kas benutiktų, mama bus tas saugus prieglobstis, kuris visada pagelbės, visada kas benutiktų, negalvodama apie save, visada bus šalia. Ir nebeliko. Bet tada ošė gyvenimas aplink, įsitraukiau visomis išgalėmis, kiek jėgos leido ir ...išgyvenau, pasirodo. Tada gal prieš gerą dešimtmetį mane paliko draugas, su kuriuo rodos ir kūrėme planus nugyventi gyvenimą kartu. Tik šį kartą mano reakcija buvo priešinga - tapau vieniše. Sakyčiau tai nebuvo mano pačios pasirinkimas (nors greičiausiai taip nėra), sakysiu aplinkybės: vienintelė dukra išvyko gyventi į užsienį, geriausia draugė - į kitą užsienį, darbas namuose. Ir tuose namuose likau viena. Atsimenu, kaip tada labai bijojau tamsos. Tačiau ir vėl išgyvenau. Supratau - visada gali žmogus išgyventi, jei tik NORI. Ir dar turi ryžto nepasiduoti. Ir dar tiki, kad gyvenimas iš tiesų yra gražus, tik reikia tą grožį priimti. Dabar esu labiau pusiausvyroje tarp Aš-viena ir Aš - žmonėse. Kai noriu būnu viena. Kai noriu žmonių - einu pas juos ir bendrauju. Tačiau tos abi žinutės yra kažkiek apie mane : bet labiau liečia pirmoji. Nes vis dar linkusi galvoti, kad esu viena su savo problemomis. Bet jau išgaliu, kai labai prireikia, kreiptis pagalbos. Nebijau prašyti, žinau - žmonės gali man padėti, net jei jie visai svetimi. Tačiau iki gilaus suvokimo dar trūksta, jaučiu tai. Antroji žinutė irgi apie mane, bet gal mažiau, gal labiau išjausta. Tik gal dar nesijaučiu visiškai pakankama, dar trūksta, nors įvairiomis praktikomis einu link to. Tobulėjimui gi nėra ribų. Širdingas ačiū už šį laišką, padėjo išjausti man svarbias temas dar kartą. Davė gilesnių suvokimų. :)
Atsakymas: Ačiū, mieloji, už atsivėrimą ir pasidalinimą savo patyrimu, atradimais. Mes visi esame procese, kelyje ir eisime tuo keliu amžinybę :) Tai - nėra blogai, nes kai vanduo nustoja judėti, jis užrūgsta ir visa gyvybė jame miršta. Mes sukurti pokyčiui. Todėl tekėkime į priekį!
***
Komentaras: "Laba.. Kaip visada tiesiai į 10.. Daugiau esu intravertė nes vienumoje atsigaunu,bet be kitų nematau ir savęs.. bučkis"
Atsakymas: bučkis :)*
***
Komentaras: "Laba diena. Labai patiko Jūsų laiškas. Nes man tai labai artima. Atrodo kad būtų parašyta apie mane :) Aš esu intravertė. Mėgstu būti viena. O tarp žmonių būti man nejauku. Ačiū Jums kad dalinatės savo mintimis."
Atsakymas: O įsivaizduokite, kaip pasikeistų gyvenimas, ką veiktumėte, kokias svajones įgyvendintumėte, jei tarp žmonių jaustumėtės kaip namie - jaukiai, saugiai, šiltai?
***
Komentaras: "Labai suprantamos ir artimos mintys. Esu intravertė, ir tikrai kiek prisimenu save, iškilus problemoms visuomet susikurdavau savo pasaulėlį ir jame pasislėpdavau. Esu gerokai išėjusi iš komforto zonos, kasdien mane supa daugybę žmonių, tačiau pailsėti, pasikrauti jėgų geriausia ir lengviausia būnant vienai."
Atsakymas: Taip, ir man reikia pabūti vienai, kad vėl galėčiau būti tarp žmonių. Manau tai - visiškai normalu, manau taip ir turėtų viskas vykti - atsitraukti, sugrįžti, atsitraukti, sugrįžti :)
***
Komentaras: "Labas🌻o gali taip būti jog jos tinka abi žinutės?Juk gyvenime būna visokių situacijų ir tarpsnių.Man tinka abi žinutės,ar čia su manimi negerai kažkas? Ačiū labiausiai už penktadienio susitikimus ♥️"
Atsakymas: Jei dabar būtumėt atėjusi pas mane į asmeninę konsultaciją, aš lįsčiau giliau žiūrėti, kodėl manote, jog su jumis apskritai kažkas gali būti negerai, kodėl tokia mintis atsirado galvoje, iš kur ji susiformavusi. Gali būti, kad ilgą laiką turėjote santykius su manipuliatyviu "gasligh'intoju", t.y., žmogumi, kuris savo auką nuolat verčia abejoti savo normalumu, savo sveiku protu.
***
Komentaras: "Labas vakaras. Manau, kad man labiau tinka antra žinutė. Savipakankamumas manau yra gera savybė, žmogus gyvena ir jam visko daugiau ar mažiau pakanka. Tai geras jausmas . Ačiū."
Atsakymas: Taip, tikrai taip! Kai esi sau pakankamas, niekada neužkibsi už manipuliatoriaus kabliuko, niekada! Būtent tada, kai esi sau pakankamas, gali kurti harmoningus santykius su kitais ne iš trūkumo, ne iš nesaugumo, o iš gausos ir klestėjimo.
***
Komentaras: "Labas , Asta, kažkoks veidrodinis dejavu, perskaičius šio pnkt. Laišką. Prisipažįstu- esu intravertė iškilus sinkumams. Saugus , savas vidinia urvelis, kuris sukuria saugų pasaulį…."
Atsakymas: Labai tave suprantu :)
***
Komentaras: "Asta, daugiau nei 50 metų aš, pasirodo, "naikinau save dėl gėrio kitiems". Ir, nors klausiau daugybės paskaitų, perskaičiau krūvas motyvuojančių knygų, reikėjo šito Tavo laiško! Po to, kai atrodė, kad savaitgalį pasiekiau dugną išrėkus artimai draugei, kad užkniso būt ištisai nepakankama, galvojau visiškai save sutrypiau. Verkiau, atsiprašinėjau, teisinausi, bet nesulaukiau nei supratimo, nei tikro atleidimo. Liko kartėlis ir nuoskauda. Visiems. Perskaičius laišką supratau, kad taip sunkiai ir skausmingai gimiau AŠ. Apkabinu, mieloji! Tu esi stebuklas ir šviesa!"
Atsakymas: Ojėj, užjaučiu.... Deja, ši situacija yra viena iš vaikystės traumų pasekmė, kai nuolat kuri santykį su žmonėmis, kuriems amžinai neįtinki. Matyt nesąmoningai atkartoji savo vaikystės pastangas įtikti kažkuriam iš tėvų, bet kadangi pasirenki toksiškus žmones, vis neįtinki, vis nepakankama, vis kažką blogai padarai. |
