Pradžia

O viso to, apie ką toliau daugiau pasakosiu ir rodysiu, pradžia buvo pas Eglę Stripeikienę, 2026.07.18-19 sudalyvavusi dviejų dienų seminare apie abstrakcijos piešimą.

Eglė davė kūrybiškumą išlaisvinti skirtas užduotis, kurių esmė buvo tiesiog piešti be vertinimo, be vidinio kritiko, be pastangų piešti gražiai, nemąstyti, neanalizuoti, tiesiog dėlioti spalvines dėmes su skirtingomis priemonėmis, per daug nesukant galvos. Šita užduotis man taip patiko, kad grįžusi namo dar ją dariau. 

Kitą dieną važiavau vėl atgal mokytis ir svarsčiau, kodėl aš taip gerai jaučiausi, pilna energijos, kai, tuo tarpu, mano koleges šios kūrybiškumą išlaisvinančios užduotys labai išvargino. 

Kitą dieną jau bandžiau piešdama pritaikyti teoriją apie spalvas, apie šviesą, tamsą ir apie kompoziciją. Ir būtent tada, kai stengiausi viską daryti labai sąmoningai, aš jaučiausi siaubingai pavargusi, o mano kolegės atvirkščiai, jautėsi gerai. Ir vėl analizuodama, kas įvyko, aš supratau skirtumą, kodėl aš taip gerai jaučiausi, kai piešiau be vertinimo, be kritikos, be žinojimo, kaip viskas reikia. Aš nesąmoningai piešiau somatiniu principu, tai yra, aš piešiau, koreguodama piešinį ne tik ant popieriaus, keičiau ne tik vaizdą ant popieriaus, bet aš tuo, ką dariau ant popieriaus, koregavau ir savo vidinę būseną. Tik dariau tai be intencijos, nesąmoningai, nesuprasdama, ką aš darau. Ir tada supratusi, pamačiusi, kaip stipriai galima keisti vidinę būseną, keičiant vaizdinį, aš pagalvojau, o ką, jeigu aš tai išnaudosiu sąmoningai? Va tada ir pradėjau piešti, įgyvendindama savo sumanymą, kad aš dabar mokau savo pasąmonę rasti sprendimą ten, kur sąmonė negali rasti sprendimo.

Štai mano pirmieji darbai, kūrybinės užduotys pas Eglę.

O štai tai nupiešiau pirmąjį vakarą, grįžusi namo, bet dar neturėdama sumanymo piešti pasąmonės apmokymus.