20 minučių galia

Labas!
Primenu, kad į tavo komentarus po laiškais atsakysiu mėnesio paskutinį penktadienį :)

20 minučių galia

Šitą istoriją pradėsiu šiek tiek nuo toliau ir pirmiau papasakosiu, kad šiemet pavasaris mane užklupo visiškai netikėtai.

Praeitų metų birželį pravedžiau paskutinį online kursą ir atsisveikinau su ilgus metus pas mane besimokiusiomis merginomis sakydama, kad noriu kažkaip kitaip daryti tai, ką darau, kažkokiu kitokiu formatu.

Vasarą ilsėjausi dirbdama darbus, visiškai nesusijusius su mano pagrindine veikla, nes jaučiau, kad turiu atsitraukti ir pasiilsėti nuo įprastos savęs. O rugsėjį ėmiau kurti naujas darbo sistemas, būdus, ieškoti įrankių, mokytis jų. Na ir ką, ilgus 4 mėnesius buksavau, vis nerasdama sistemos, kelio, būdo, kuris man pasiteisintų.

"Buksavau, nerasdama būdo" - čia švelniai pasakyta, nes spalį ar lapkritį jau skaičiavau, kuriam laikui man užteks finansų, jei niekas nesikeis. Pagal mano paskaičiavimus, maždaug gruodį turėjome visi arba mirt iš bado, arba negyvai sušalt :). Dabar birželis, visi gyvi, sotūs, netgi metam svorį, tai akivaizdu, kad buvau neteisi :) Bet situacija buvo rimta.

Bet tai ką, kasiausi kasiausi, stūmiausi į priekį, mokiausi, bandžiau ir tą ir aną, kol galiausiai vėl sukūriau būdus, leidžiančius man veikti tai, ką moku geriausiai, realizuoti save ir užsidirbti. (Ta proga pasakysiu, kad eina sau, kaip užjaučiu tuos, kurie susitapatina su "nemoku, man nesigauna" ir dėl to nesimoko nieko naujo, nedaro nieko, kas gali nesigauti iš pirmo karto... Arba susitapatina su savo stereotipiniu įsivaizdavimu apie lytį ir įvaro save į dirbtinį neįgalumą, tikėdami, kad kažko daryti negali, nes nemoteriška/nevyriška...)

Kai pagaliau pajudėjo mano asmeniniai ledai, gamtiniai ledai taip pat ištirpo, tvoskė karštis, tada liūtys, tada vėl karštis, pramaišiui su liūtimis, ir kieme dilgelės, smilgos bei garšvos ėmė siūbuoti ties juosmeniu :D Reikia trimerio.

Nusipirkau akumuliatorinį trimerį už simpatišką kainą, pagal aprašymą turintį veikti 45 min.

Gavau, išpakavau, apsidžiaugiau, koks lengvas, kaip paprasta surinkti, nes, tiesą sakant, ne kažin ką ten ir reikėjo rinkti, palyginus kaip vargau kažkada, nusipirkusi benzininį trimerį. Tiesiog svajonių įrankis!

Išėjau į lauką pjaut žolės, pjaunu, džiūgauju... Ir tada suprantu, kad akumuliatorius laiko tik 20 minučių, ne 45. O krauna 1,5 val. :D

Kelias dienas svarsčiau ar aš pralaimėjau, nusipirkdama tokį trimerį, kuris veikia tik 20 minučių, grąžinti jį ar pasilikti, nes labai lengvas, patogus ir turi daug kitų privalumų. Begalvodama vis pjoviau žolę po dvidešimt minučių. Ir kuo daugiau pjoviau, tuo labiau stebėjausi, kiek daug galiu padaryti tik per 20 minučių!

Va, kiek daug tau teko perskaityti, kol pagaliau priėjau prie laiško esmės! Tai pakartosiu, ką parašiau laiško antraštėje - 20 minučių turi daug daugiau galios, nei būtų galima pagalvoti.

Gal, jei daryčiau kažką kito, pvz., prie kompiuterio, kaip kad esu įpratusi, ir nepastebėčiau, kiek daug galima padaryti per 20 minučių, bet dabar, pjaunat žolę, visiškai akivaizdžiai matosi, koks didelis plotas apimamas, ir, svarbiausia, be jokio nuovargio. O darant tai reguliariai, labai greitai ir akivaizdžiai reikalai juda gera linkme.

Kokius didžiausius blokus pastebiu žmonėse (įskaitant ir mane), kurie trukdo pasiekti rezultatų arba išvis imti kažko siekti:

1. Nori viską daryti tik tada, kai gausis tobulai.

Kaip tik vakar užsidegusi aiškinau draugei, kad jei savo verslą susiejai su saviverte, esi pražuvusi! Viskas stovės vietoje, išskyrus skolas, jei gydysi savivertę per verslą. Nes nieko kito nedarysi, tik lauksi kol galėsi padaryti tobulai. O niekada negalėsi, nes visada bus kursų, kuriuose dar nesudalyvavai, žinių, kurių dar neįsisavinai, technologijų, kurių nenusipirkai, specialistų, kurių nenusisamdei, asociacijų, į kurias dar neįstojai, diplomų, kurių dar neįsirėminai ir ant sienos nepasikabinai.

Verslas yra ne apie savivertę (tik tobulai, arba niekaip kitaip!), o apie verslumą (darau ką galiu, su tuo, ką turiu, geriausiai, kaip gaunasi šią akimirką su tikslu augti, plėstis, tobulėti).

Viena didžiausių siuntų tarnybų UPS prasidėjo nuo dviejų devyniolikamečių, pasiėmusių 100 dolerių paskolą ir rūsyje atidariusių savo ofisą.

2. Nori vienu mostu viską padaryti iškart...

...ir užspringsta, apsižioję per didelį kąsnį.

Arba net nebando kąsti, išsigandę kąsnio dydžio.

Pirma pakomentuosiu apie užspringimą, nes turiu ir aš tokį momentą, kuris vadinasi "dar biškį, dar tik šitą greitai padarysiu". Ir tai baigiasi pervargimu, darbu nuo ryto iki vakaro ir nebe sugebėjimu atsijungti nuo darbo. Tai - spąstai, nes kuo labiau pavargsti, tuo lėčiau viską darai, vadinasi dar ilgiau ties kiekvienu darbu užtrunki. Niekada neateis diena, kai visi pradėti darbai bus padaryti, o nauji - dar nesuplanuoti ir nelauks savo eilės. Dėl to dabar praktikuoju kiekvieną savaitę susiorganizuoti sau tris laisvas dienas iš eilės, nes pirmosios man reikia vien smegenų perjungimui, kad dvi likusias dienas galėčiau ilsėtis.

Į savo poilsį žiūriu labai rimtai, nes labai rimtai žiūriu į savo darbą. Nenoriu jo dirbti viduje vemdama iš nuovargio ir vaidinti, kad man viskas gerai.

Apie antrą sakinį baimę atsikąsti mažą kąsnį iš didelio torto gabalo, papasakosiu kitokiu pavyzdžiu. Pvz., jei šiemet pasodinsi jauną šilkmedžio sodinuką, turėsi uogų laukti dar 10 metų. Bet jei šiemet šilkmedžio nepasodinsi, 10 metų vis tiek praeis, o tu šilkmedžio uogų neturėsi, nes prieš dešimt metų nepasodinai sodinuko.

Kitaip tariant, jei kažką didelio pradėsi daryti dabar, kad ir po tas dvidešimt minučių, po kurio laiko sumanymą įgyvendinsi. Ir liksi vietoje, jei nuspręsti, kad čia per daug, per ilgai, per sudėtingai, nes negali vienu kąsniu apžiot viso gabalo ir nuryti visko iškart.

Jei dar niekad nebandėt, kiek daug galite nuveikti per 20 minučių, iš širdies siūlau pabandyt. Kad ir namus tvarkyti tik 20 minučių. Arba sportuoti. Arba dar ką nors gero sau nuveikt.

O gal ir darote tai jau kas nors? Pasidalinkite!