PASIDALINIMAI
Princesė ir užburtas karalaitis
Kartą gyveno moteris, kuri nuo vaikystės svajojo ištekėti ir gyventi "happily ever after", ilgai ir laimingai. Ištekėti už karalaičio, gyventi rūmuose - visai kaip pasakoje! Princo ieškojo dairydamasi po griovius, nes gi aišku, kad tas karalaitis būtinai turi būti piktos raganos užburtas, paverstas varle. Kokia romantiška istorija - tik ji vienintelė sugebėjo rupūžėje įžvelgti potencialą ir savo tyros, pasiaukojančios meilės galia padaryti iš jo žmogų. Net daugiau! Ne šiaip eilinį žmogų - princą! Normalūs princai jai nelabai rūpėjo, nes o kur drama?! Kuom čia girtis? Tai bet kas gi gali laimingai sau gyvent su jau gatavu princu. Ne, ji ypatinga, todėl jai reikia ypatingo princo, kuris be to dar liks amžinai dėkingas, kad buvo išgelbėtas nuo prakeikimo, atverstas žmogum. Taigi, vaikščiojo moteris po griovius, ignoruodama neįdomius jau gatavus princus, ir, nusičiupusi kokį rupūžiuką, ilgai ir kantriai savo pasiaukojančia meile darė iš jo žmogų. Netgi vaikščiojo į įvairius kursus, kad išmoktų savo moteriška magija perdaryti varlę į princą. Efektui sustiprinti reguliariai lesė smegenis priekaištais, o šaltą varlišką širdį minkštino liedama graudžias karštas ašaras. Nu nes gi jis, taip atkakliai likdamas varle, yra atsakingas už tai, kad ji nelaiminga ir neturi jokių kitų siekių gyvenime, išskyrus vienintelį - padaryti iš rupūžės princą ir tik tada būti laimingai, gyventi rūmuose. Pats rupūžiokas, tiesą sakant, iš pradžių ir neįtarė, kad dabar čia jam teks tapti princu, todėl jaučiasi nemaloniai nustebęs ir netgi apgautas. Jis galvoja "pala pala, mes dėl šito tai nesitarėm! Tu sakei, kad myli mane, o dabar, pasirodo, reikalauji, kad tapčiau tuo, kuo nesu ir net nenoriu būti!". Galiausiai, po ilgų metų pastangų, moteris praranda paskutinę viltį, tad vėl patraukia į platų Pasaulį ieškoti užburto karalaičio, kitaip tariant, vėl varo į griovius ieškot naujos varlės. Tai gal ir yra tų užburtų karalaičių, tik kad dažniausiai varlės yra tiesiog varlės, kad ir kiek bučiuotum 😅🙈 Tada moteris nusprendžia - visi vyrai rupūžės. Ir yra savaip teisi 😀 Pilna normalių žmonių aplink, tik ji jų nemato. Sunku ką daug pamatyt, grioviuose bučiuojant varles, nes nu o jei princas? 😑😅🙈❤
Asta Ivaškevičiūtė
4/26/20220 min read
KLAUSIMAI - ATSAKYMAI
Ziauriai liudna. turiu drauga jis turi priklausomyne,daug kalbam apie tai zada keistis. Susiradau mergina kuri turejo patirties su tuo ir pradejau ja kalbinti. Maniskis uzmate sms... pradejo isterikuoti. miegojo salione ir nebesikalba... dabar nesikalbes 3d. 😭😭😭😭
Nuoširdžiai užjaučiu tave dėl sudėtingų santykių. Tačiau noriu atkreipti tavo dėmesį, kad ne tik tavo draugas turi priklausomybę. Tu taip pat turi priklausomybę. Santykiai, kuriuose partneriai tarpusavyje nesikalba po kelias dienas, nėra sveiki, toks elgesys nėra normalus. Nesikalbėjimas kaip bausmė yra psichinė prievarta, emocinis smurtas. Jis ne tik nesprendžia savo problemų, bet dar ir smurtauja prieš tave. O tu vis dar esi santykiuose, kuriuose realiai nieko gero. Paprastai tokius santykius renkasi žmonės, kurių yra žema savivertė. Jie nežino, kas tai yra meilė, abipusė pagarba, sveiki santykiai. Jie nežino, kaip tai atrodo sveikas ir pagarbus nesutarimų, išsiskyrusių nuomonių sprendimas arba kaip atrodo sveikas nepritarimo partneriui išreiškimas. Žeminantį elgesį jie priima kaip normą, kaip savaime suprantamą dalyką, nes patys savęs negerbia. Nuoširdžiai patariu spręsti ne draugo priklausomybės problemas, o savo priklausomybę nuo toksiškų santykių problemą. Apkabinu tave stipriai <3
Asta Ivaškevičiūtė
4/26/20221 min read
KLAUSIMAI - ATSAKYMAI
Kaip atrasti savo vidinę drąsą išreikšti save? Žinau ko noriu, jaučiu, kur noriu būti...tik įsijungia tas- nemoku, nežinau nuo ko pradėti, kaip tai padaryti...
Žmonės užstringa ten, kur nėra jokių kliūčių, kurios galėtų kliūti. :) Pvz., Tavo atveju, tu, kaip ir daugelis kitų žmonių, tiesiog ne ta eilės tvarka susidėliojai veiksmų eigą. Kaip nori žmonės ir stringa? Žmonės nori pirma tapti sportiškais, o tada eiti sportuoti į sporto klubą. Pirma pasveikti, o tada imti maitintis sveikiau. Pirma išmokti užsienio kalbą, o tada jau imti jos mokytis. Taip ir tu - nori pirmiau išmokti, viską žinoti iš anksto ir tik tada veikti. Nori pirmiau būti drąsi, nori pasitikėti savimi, o tik tada daryti žingsnius, kurie ir veda prie išmanymo, patirtimi pagrįsto pasitikėjimo savimi. Tu stringi ne dėl to, kad nemoki. Stringi, nes nori pirma mokėti, o tada mokytis. Pirma pasitikėti savimi, o tada eiti link pasitikėjimo savimi. Tai - atvirkščia įvykių seka, taip niekada neįvyks. O tu vis sėdėsi, lauksi ir apgailestausi vietoj to, kad imtum ir pradėtum daryti belenkaip, kaip gaunasi, belenką, ką žinai. Žmonės visada žino bent kokį pirmą žingsnį turėtų žengti. Ir nežengia jo, nes nežino, koks bus penktas arba dešimtas žingsnis. Bet tai irgi nelogiška, taip niekada nebus - jei niekada nesi ėjusi tuo keliu, tavo įsivaizdavimas, kas tavęs laukia, yra ribotas. Niekada sėdėdama vietoje, nesužinosi, kas bus už kampo. Tu turi nueiti ir pasižiūrėti, kas yra už kampo, o ne sėdėti vietoje. Todėl tiesiog imk ir daryk, nes kito kelio nėra. Niekas neįpūs tau nei drąsos, nei pasitikėjimo, nei žinojimo, nei patirties - tik tu pati. Apkabinu tave ir palaikau tave. Jei galėčiau, įpilčiau tau menzūrėlę stebuklingo gėrimo, kuris viską stebuklingai padarytų vietoj tavęs. :) Deja, tokio gėrimo nėra, niekas nesutvarkys tavo gyvenimo vietoj tavęs. Arba jei sutvarkys vietoj tavęs, nebūtinai tau patiks rezultatas :)
Asta Ivaškevičiūtė
4/20/20221 min read
PASIDALINIMAI
Ką žmonės pagalvos?
Ką žmonės pagalvos? Ar pastebėjai, kad kuo daugiau apie tai galvoji, tuo daugiau prisigalvoji ir tuo mažiau apskritai ko nors padarai? 🙂 Man irgi būna, kad užsiveliu tuose pagalvojimuose, visko prisigalvoju ir tada tik žiūriu - nebėr įkvėpimo, energijos ką nors išvis daryt. Tai, spręsdama šį prisigalvojimų reikalą, atsirinkau sau dvi labai greitai išblaivinančias ir ant žemės sugrąžinančias mintis 😀 1. Visų pirma, niekas tiek daug apie tave negalvoja! Nei gerai, nei blogai 😀 Vat sąžiningai prisipažink, kiek per dieną galvoji apie kitus ir kiek apie save, savo reikalus? Net jei kiti mintyse yra, mintys daugiau ne tiek apie juos, o apie tai, kaip tave tai paveiks, kaip tu tai vertini ir ką tau tai reiškia. Aš daugiausiai galvoju apie žmones, kurie realiai dalyvauja mano gyvenime, su kuriais kažą bendro veikiam, kurie man artimi ir svarbūs. Apie kitus, kurie rečiau šmėsteli, bet yra svarbūs, galvoju rečiau. O apie visus likusius tik tą akimirką, kai ką nors sužinau, pamatau ar išgirstu. Pvz., kas nors ką nors įkelia į soc.tinklus, paskaitau, pritariu arba ne ir... pamirštu. Nes daugiausiai galvoju apie savo gyvenimą, tikslus, planus, reikalus, idėjas, veiksmus ir t.t. Tai pirmoji išblaivanti mintis yra - nieks apie tave išvis negalvoja! Bent jau ne tiek, kiek tau atrodo! 😀 Niekam tu tiek nerūpi, kad non stop apie tave visaip galvotų ir ištisai vertintų kiekvieną tavo krustelėjimą! Ir jei pritaria/nepritaria - tai trunka tik akimirką, po kurios vėl nieks apie tave negalvoja. Todėl gali daryti bet ką 🙂 Iš žemos savivertės gal skamba liūdnokai, bet iš sveikos savivertės skamba išlaisvinančiai! O jei kieno asmeninis gyvenimas toks nykus ir nuobodus, kad daugiau nieko neveikia tik ištisai apie kitus galvoja... nu tai tegul galvoja į sveikatą. 🙂 2. Antra išblaivanti mintis atsirado iš pokalbio su draugu. Pasisuko kalba apie "storių" peržiūras, nu ir jis juos žiūri sėdėdamas WC. 😀😀 Kiekvieną kartą tai prisimenu, kai suabejoju kelti ką nors ar ne. 😀 Ir keliu! Nes tai nėra taip reikšminga ir svarbu, žmonės post'us ar storius žiūri WC 😀😀 Kuo mažiau susireikšminimo ir sureikšminimo, tuo lengviau gyventi. Viskas yra gerokai paprasčiau 🙃
Asta Ivaškevičiūtė
4/19/20220 min read
