Baimė, kaip ir kiekvienas jausmas, turi savo paskirtį. Pirminė baimės paskirtis – apsaugoti nuo pavojų, nes kai bijom, visas kūnas ir psichika pradeda veikti parengties režimu tam, kad maksimaliai apsaugotų mus nuo realaus, potencialaus arba net gi iliuzinio pavojaus.

Baimė padėjo žmonijai išlikti. Apsiginti, pabėgti, pasislėpti nuo plėšrūnų, vengti pavojingų situacijų. Bet ar tikrai ji mums tiek pat naudinga dabartiniame pasaulyje, kai iš už krūmų nebetyko tigrai kardadančiai? Ko gi taip bijom eidami į darbo pokalbį? Skambindami nepažįstamam žmogui? Pradėdami naują veiklą?

Dažnam atrodo, kad kelyje link sėkmės tiesiog privalu pasikankinti. Tokia nuomonė susiformavo dėl begalės pamokymų ir herojų pasidalinimų apie sunkumus, kiek daug vargo ir negandų buvo patirta kelyje į sėkmę. Taip mes nejučia užsiprogramuojame patirti sunkumus ir negandas, kad galų gale užsitarnautume savo svajonės.

Ar faktas, kad kiti patyrė sunkumus, reiškia, kad ir tu privalai juos patirti? Tikrai ne.

Noriu, kad tavo kelias link tikslų ir svajonių būtų kuo paprastesnis, malonesnis. Nesakau tiesesnis, nes važiuoti greitkeliu gal ir patogu, bet toli gražu ne visada taip malonu ir turininga kaip vaizdingais jaukiais keliukais.

Mums atrodo, kad norime kuo greičiau atsidurti ten, kur mūsų nėra, nes, kai būsim TEN, tada tikrai jausimės geriau. Bet, jei kelias link GERIAU nėra malonus, GERIAU nenumaldomai tolsta. Gali būti, kad teks labai ilgai lėkti nuobodžiu greitkeliu.

Neįmanoma per kančias pasiekti gero jausmo. Kvantinis šuolis nėra realus. Net jei ir įvyktų, jo būsena nėra tvari. Kaip ir palaima, pasiekta apsvaigimo būsenoje, išnyksta be pėdsako kartu su svaigalų poveikiu.

Taigi, linkiu tau malonios, vaizdingos kelionės, o kai žinosi esminius dalykus, keliauti bus tikrai paprasčiau.

Šioje dalyje žinios apie:

• Reversą arba bloką – būseną, kai elgiamės priešingai, nei mums naudinga ir atidėliojame. Kaip ją atpažinti ir iš jos išeiti.
• Vieną dažniausių neigiamų emocijų – nerimą ir galingą techniką, jį nuraminti.
• Inerciją, kuri galioja ir mūsų mintims. Kodėl kartais taip sunku pakeisti temą ar nustoti kartoti įsisenėjusius įpročius?

4 būdai spręsti baimes

Tiek kūnas, tiek psichika yra sukurta išgyvenimo instinkto pagrindu. Išgyventi yra svarbiausia, pagrindinė užduotis, o baimės - dalis šio mechanizmo.

Kiekviena, net menkiausia, net sąmoningai protu neužfiksuota baimė iškart įjungia "stabdžius" arba gynybinę reakciją kautis, bėgti, slėptis. Žmogus arba nedaro to, kas jam atrodo galimai grėsminga, arba patekęs į situaciją, kurią nuskaito kaip pavojingą, ima gintis, teisintis, ginčytis, įrodinėti, pyktis ir t.t. Visur, kur tau kažkas nesiseka, slepiasi baimė. Iš kuo didesnio baimių skaičiaus išsilaisvinsi, tuo sklandžiau ims eitis gyvenimas, finansai, santykiai, sveikata ir viskas, kas tik nori. Tarp tavęs ir tavo begalinės plėtros, gausos, klestėjimo stovi tik tavo baimės! Beje, savivertė taip pat susijusi su baimės jausmu - kuo žemesnė savivertė, tuo nesaugiau žmogus jaučiasi ir tuo daugiau laiko bei energijos skiria gynybai, apsaugai, vengimui visko, kas atrodo baisu. Tad laisvinantis iš baimių išlaisvinama ir savivertė.

Tad pažiūrėk video ir išmok keturis būdus, kaip su jomis susitvarkyti.

Meilė sau

Meilė sau yra būtina išgyvenimo sąlyga.
Ką tik gimęs naujagimis nesvarsto ar jis vertas dėmesio, maisto, rūpesčio. Jis rėkia ir taip taip praneša apie savo poreikius. Nes jei nerėktų, jei jaustųsi - gal aš nevertas, gal per garsus, gal užimu per daug erdvės - tiesiog neišgyventu.
Jei tavęs paklausčiau, ar ką tik gimęs kūdikis jau savaime yra vertigas? Ar jis jau yra meilės ir stebuklo koncentratas? - Juk atsakytum tvirtą TAIP, argi ne?
Tai kas gi nutinka, kad kažkada gyvenimo eigoje patikim, jog nebe esame verti. Nebe esame verti meilės?

Jei būčiau tai žinojusi anksčiau, manau, būčiau išvengusi daugybės problemų. Taip paprasta, bet kartu paaiškina viską.

Tikiuosi, kad po šios dalies daugiau niekada nepriimsi sprendimų iš blogos nuotaikos ir daugiau niekada nenorėsi užsibūti su blogais jausmais.

Paklausyk, tada pradėk stebėti save. Tada po savaitės-kitos vėl paklausyk. Tikiu, kad išgirsi tai, ko nepastebėjai.

Ir pradėk praktikuotis vaikščioti jausmų namu. Iš pradžių, kol įgusi, rinkis lengvesnes temas. Netrukus pastebėsi, kad užsiauginai raumenis ir lipti namo laiptais aukštyn sekasi vis geriau ir greičiau.

Brandi meilė sau

Kai žmogus ilgą laiką buvo spaustas aukotis dėl kitų, gėdintis savo poreikių ir ignoruoti juos, visus laikyti svarbesniais už save, pirmas sveikimo žingsnis yra imti maištauti taisyklėms ir pradėti viską daryti priešingai, nei anksčiau. Pvz., jei varei save į priekį su bizūnu ir neleidai ilsėtis, tai dabar kriauklėje kalnas nešvarių indų, nes ilsiesi.

Bet tai - nėra brandi meilė sau.

Ramybė

Ramybė – jausmas, kurio dažnai nesuprantame.
Nu kam ta ramybė reikalinga? Va guliu sau ant sofos, žiūriu į vieną tašką, nieko nejaučiu, nieko nedarau, nieko nenoriu. Kokia man nauda iš tos ramybės?
Oj ne. Tai ne ramybė. Tai apatija. Jausmas esantis visiškai kitame jausmų skalės gale.
O tai kas tada ta ramybė? Kam ji reikalinga? Kaip ją prisikviesti?

Ar didžiuojiesi savimi?

Neuro mokslo tyrimai rodo, kad mūsų smegenys ilgainiui pripranta ir prie gero, ir prie blogo. Priprantame ir prie savęs. Taigi, ar vis dar sau patinki, ar didžiuojiesi savimi?

Jei praradai objektyvumą, turi duoti sau priežastį vėl pamėgti save. Turi duoti priežastį pasitikėti savimi.

Šioje dalyje rasi paprastas užduotis, kurios padės atnaujinti požiūrį į save.

Taip pat pakalbėsime, kaip pagauti ne tokią jau slaptą pasąmonę ir kaip pasirūpinti negatyviomis mintimis, kad jos turėtų kuo mažiau eterio laiko ir progų sujaukti protą.

Kaip pasitikėti savimi?

Kaip mes neskubame pasitikėti akivaizdžiai nepatikimais žmonėmis, kurių žodžiai nesutampa su veiksmais, taip ir savimi pasitikėti negalime, kol neturime pagrindo pasitikėjimui.

Niekada jokia praktika neįtikins pasitikėti savimi, kol jausi, kad visa tai - tuščias garsas be jokio pagrindimo. Iš to ir ateina problemos sprendimas - sukurti sau pagrindą pasitikėjimui!