Antroji čakra - Svadhisthana.

Čakra yra ties gimda moterims arba prostatos zonoje vyrams.

Svadhisthana reiškia "saldumas", tad jei gyvenimas apkartęs, greičiausiai antroji čakra nefunkcionuoja tinkamai.

Liauka: lytinės liaukos.

Beje, įdomu tai, kad mediciniška lytinių liaukų veiklą lemia pogumburio-hipofizės sistema, skydliaukė bei antinksčiai, atitinkamai septintoji karūnos čakra, penktoji gerklės čakra ir pirmoji pamatinė čakra. Būtent tokias sąsajas pateikia ir energetinė čakrų sistema, bet apie tai daugiau papasakosiu vėliau.

Spalva: oranžinė

Veikiami organai: lytiniai organai ir apskritai, apatinėje pilvo dalyje esantys organai, kryžkaulis, dubens ertmė, gimda, prostata, inkstai, šlapimo pūslė, kraujotaka, kūno skysčiai.

Vandens principas (padeda tekėti, atsipalaiduoti, "lašas po lašo ir akmenį pratašo", vanduo atplukdo visų norų išsipildymą, nuplauna viską, kas nereikalinga).

Skonio jutimas (aktyvuojama mėgaujantis skoniais, ragaujant, atrandant naujus skonius).

Rankos (veiksmo organas).

Bidža mantra – Vam.

Simbolis – šešialapis lotosas, kurio centre - Mėnulio pjautuvas.

Šeši žiedlapiai simbolizuoja šešias kliūtis kelyje į harmoniją: pyktis, neapykanta, pavydas, pavyduliavimas, žiaurumas, tingumas.

Mėnulio pjautuvas simbolizuoja jausmus, potvynius ir moters ciklą.

Apie čakrą: Galbūt nustebsite, bet sėkmingoms bet kokių norų manifestacijoms pajungiama būtent antroji čakra. Žinoma, reikalinga ir kitų čakrų harmoninga energijos tėkmė, tačiau Svadhisthana čakroje yra beribio žmogaus kūrybinio potencialo šaltinis, kurį galima panaudoti bet kaip - nuo patobulinimų sausainių recepte sugalvojimo iki svajonių gyvenimo susikūrimo.

Labai trumpai apie manifestacijų esmę. Manifestuoti, tai perkelti į realybę savo vaizduotėje sukurtą viziją. Manifestuoti galima bet ką, pradedant parkavimosi vietą parduotuvės aikštelėje, baigiant harmoningus partnerystės santykius, šimtatūkstantines kasmėnesines pajams ar bet ką kitą. Tam, kad turėtum bet ką, ko nori, tau tereikia:

1. Žinoti, ko nori, o ne kokiais būdais tai nori gauti.

2. Suvokti, kad "daug-mažai" arba "realu-nerealu" tai tik tavo asmeninės ribos, viskam veikia tie patys principai, todėl nėra skirtumo, ką manifestuoti, 1 eurą ar 1000.000 eurų.

3. Sukurti ir palaikyti džiaugsmingą, atsipalaidavusią emociją, tarsi tai jau gavai, tarsi tai jau realybė. Ir neužsiciklinti ant tos svajonės - pasidžiaugti, atsipalaiduoti ir eiti džiaugtis kitomis svajonėmis, mėgautis gyvenimu.

4. Viskas :)

Viskas būtų iš tiesų va taip paprasta, jei tik Svadhisthana čakra veiktų be jokių energetinių kamščių. Tačiau dažniausiai pas daugelį iškart įsijungia baimės, nepasitikėjimas savimi ir supančiu pasauliu, tikėjimas trūkumu, ribomis, nes juk "pinigai ant medžių neauga" ir "viską reikia užsidirbti kruvinu prakaitu". O dar "nesidžiauk radęs, neverk pametęs", "negirk ryto be vakaro", "anksti giedosi, vėlai raudosi" - tik nesidžiauk, tik nesigirk, tik neatsipalaiduok... Įsijungia pavydas ir iš jo kylantis pasąmoninis tikėjimas, kad kiti sau susigrobė daugiau, nei jiems priklauso, dėl to tau dabar tenka tenkintis trupiniais... Žmogus padaro žingsnį link svajonių išsipildymo, o tada įsijungia visi blokai ir jis tekinas bėga dešimt kilometrų priešinga svajonei kryptimi.

Kai Svadhisthana čakra veikia harmoningai, žmogus dažniausiai pats nesupranta kaip jam taip gaunasi, kad viskas pildosi, viskas lengvai vyksta taip, kaip jam norisi. Jam atrodo, kad jis nieko nedaro, nes viskas darosi savaime. Būtent taip ir yra, būtent tame Svadhisthana čakros magija ir yra! Kai ima atrodyti, jog reikia labai stengtis, vargti, tai jau iškart gali žinoti, kad Svadhisthana čakra išsiderinusi ir, greičiausiai, maža tikimybė, kad gausi tai, dėl ko tiek daug pastangų dedi.

Kodėl sakoma, kad kažką gauni tada, kai jau nebenori? Dėl to, kad pagaliau atsipalaiduoji tuo klausimu ir per atsipalaidavimą atidarai anksčiau buvusius uždarytus energijos kanalus. Atsipalaiduoji, atidarai kelius energijai vėl normaliai tekėti ir viskas išsipildo. Bėda, kad atsipalaiduoji tik tada, kai nebenori, o ne tada, kai dar nori kažko. Kitaip tariant, neturi tik to, link ko užblokavai energijos tėkmę baimėmis, žema saviverte, pykčiu, pavydu, apatija, nusivylimu ir pan.

Svadhisthana čakros harmoningas magnetizmas veikia taip - nori, svajoji, o kuo daugiau svajoji, tuo geriau jautiesi, tuo labiau atsipalaiduoji ir mėgaujiesi gyvenimu. Viskas pildosi, o tu džiaugiesi, mėgaujiesi, atsipalaiduoji ir toliau svajoji.

"Atsargiai svajok, nes svajonės pildosi" - dar vienas požymis, kad Svadhisthana čakra blokuojama. Viskas, kur manai, kad reikia kažko saugotis, bijoti, būti atsargiu, viskas nurodo nepasitikėjimą savimi, Pasauliu, Visata, Dievu, o tai iškart blokuoja energijos tekėjimą.

Paradoksas - kuo labiau saugaisi, tuo daugiau turi pagrindo saugotis ir tada dar labiau tiki, kad reikia saugotis, o tada dar labiau įsitempi ir dar labiau blokuoji savo energiją, todėl vis daugiau ir daugiau kyla problemų, kurios tarsi patvirtina, kad teisingai darai saugodamasis, bet iš tikrųjų yra iš tavo įtampų sukurtų blokų pasekmė. Problemos išsprendžiamos ne įsitempiant, o atsipalaiduojant, veikiant ne su įtampa, o su atsipalaidavimu.

Kai Svadhisthana veikia harmoningai, žmogui į galva neateina savo poilsio vadinti tinginiavimu. Jis gerbia savo gerą savijautą, todėl ilsisi ne tada, kai jau pervargo, o tam, kad nepervargtų.

Harmoningai veikdama antroji čakrą, žmogų apdovanoja kerinčiu žavesiu. Seksualumas dažniausiai žmonių suvokiamas banaliai per erotiką arba dar blogiau - per gašlumą. Antroji čakra, nors dar vadinama seksualine čakra, ypač, jei kitos čakros taip pat veikia subalansuotai, žmogaus energetiką pripildo saldumu, sunkiai nusakomu "skanumu", atsipalaidavusiu ir žaismingu žaižaravimu, valiūkiškomis kibirkštėlėmis, taip ir besitaikančioms plykstelėti iš akių.

Svadhisthana čakra prilyginama vandeniui ir panašiai kaip vanduo, turi tris būvius - kietą (kaip ledas), skystą ir garinį.

Kai jos energija tam tikromis praktikomis nukreipiama į pirmąją čakrą ir paverčiama "ledu", žmogus praranda susidomėjimą seksu, tačiau įgauna ilgaamžiškumą, jaunystę, nes tokiu atveju seksualinė energija stiprina ir palaiko odžes energija, apie kurią šiek tiek minėjau, kai pasakojau apie pirmąją čakrą.

Tiesiog susilaikymas nuo sekso dėl tinkamo partnerio nebuvimo arba dėl neišspręstų psichologinių problemų, tokio poveikio neturi, nes seksualinės energijos tikslingas nukreipimas į Muladharą ir pavertimas jos ledu yra pasiekiama tik specialių praktikų pagalba. Galbūt daugiau apie tai gali būti kalbama Seksualinės Dao arba Tantros praktikose.

Skystu pavidalu seksualinė energija naudojama "palaistyti" vyro sėklą, pasėta moters įsčiose. Kitaip tariant, ši energija naudojama sekso metu.

O garu pavirsta ir ima kilti aukštyn, į Višudha čakrą, kad pasireikštų kaip kūryba tada, kai įkvėpimas užvirina energiją kaip vandenį, kuris ima virsti vandens garais ir kilti į viršų, o tada, jei Višudha čakra harmoningai veikia, per ją išeina į Pasaulį kaip kūryba, savirealizacija, savęs išpildymas.

Lygiai taip pat kaip vanduo stovėdamas pašvinksta, taip ir Svadhisthana čakros energija, jei niekam nenaudojama, taip pat apauga maurais ir ima dvokti.

Paprastai ši energija judinama sekso metu, bet ne viskas taip paprasta. Kad ir dėl to, jog ne kiekvienas vyras yra puikus meilužis, o su prastu mylėdamasi, ypač, jei tai daro iš pareigos, nes "reikia", moteris savo energetiką ne subalansuoja, o išderina arba išvis uždaro.

O vyras sekso metu atiduoda labai daug energijos. Seksualinė energija neatsistato taip greitai kaip prana, neužtenka tik pavalgyti, pakvėpuoti ar pamiegoti. Todėl dažniausiai kariai prieš kovas arba sportininkai prieš varžybas susilaikydavo nuo sekso, kad svarbiuose dalykuose nepritrūktų jėgų. Vyras, kuris daug energijos išeikvoja seksui, retai pasiekia įspūdingų pergalių gyvenime. Kuo labiau vyras orientuojasi į seksą, tuo jis darosi minkštesnis, tingesnis, jam ima vis labiau trūkti valios, ryžto, jo energija nuteka ne jo gyvenimui kurti, pasauliui "užkariauti", o į trumpalaikių malonumų paieškas.

Visai kitaip seksualinė energija ima tekėti, kai ji yra nuolat kaitinama įkvėpimo ir realizuojama per Višudha čakrą.

Kuo daugiau žmogus užgesina idėjų jų neįgyvendindamas, tuo mažiau ir mažiau jam jų ateina, tuo pilkesnis, nuobodesnis, beprasmiškesnis ima atrodyti gyvenimas.

Kiekvieną idėją, kiekvieną įkvėpimą būtina nors minimaliai realizuoti. Nebūtina iki galo, bet bent jau žingsnį žengti link tos idėjos išpildymo, bent vieną mažiausią veiksmą atlikti. Kiekviena idėja turi trumpą "galiojimo" laiką ir, nepradėta realizuoti per kelias dienas ar kelias savaites, išblėsta.

Kiekviena idėja ateina ne viena, o su energijos ir resursų lauknešėliu, kurių reikia tai idėjai realizuoti. Kiekviena nauja idėja turi savyje visus reikiamus žmones, kuriuos sutiksi bepildydamas ją, visus pinigus, kurių reikės, visą informaciją - viską. Todėl kai tau atrodo, kad tu negali kažko įgyvendinti, nes to ar ano neturi, tai niekada ir neturėsi, jei nepradėsi įgyvendinti tos idėjos! Dar kartą - kiekviena idėja ateidama į tavo galvą, atsineša absoliučiai viską, ko reikia jai įgyvendinti. Kai kas ateina iškart, o kai kas ateina pakeliui, bepildant idėją. Tad kiekvieną kartą, kai neleidi sau net pasvajoti, nes "be šansų, vis tiek nieko neišeis", atimi iš savęs visus pinigus, kurie būtų atėję, visas naujas pažintis, visas naujas realizacijas. Aišku, kaip ir sakiau, nebūtina visų idėjų įgyvendinti iki galo, bet bent jau kažkokį veiksmą jų kryptim padaryti yra labai naudinga, nes kai kurios ateina ne tam, kad būtų įgyvendintos, o tam, kad atneštų kažką, ko reikia. Kitaip tariant, jos kartais veikia kaip paštininkai, kurių misija kažką tau pristatyti į namus.

Žinoma, geriausiai vanduo Svadhisthana čakroje teka tada, kai yra šių dviejų kombinacija - geras seksas ir kūrybinė saviraiška, idėjų realizavimas, įsikvėpusios būsenos palaikymas per naujų idėjų paieškas. O jei nėra sekso arba jis prastas, jei gesini kiekvieną savo idėją, nes "ką žmonės pagalvos", "neturiu laiko", "neturiu pinigų" arba "amžius nebe tas", kiekvieną kartą gesini ir savo Svadhisthana čakros energijos tėkmę, kuri suteikia saldų skonį visam gyvenimui, žaismingumą, lengvumą, džiaugsmą, pasimėgavimą, magnetizmą ir kerintį patrauklumą.

Pirmoji čakra atsako už išgyvenimą, o antroji už tai, kad tas gyvenimas būtų malonus.

Svadhisthana čakros šūkis - "Aš mėgaujuosi.

Disbalansas šioje čakroje:

Pyktis, neapykanta, pavydas, pavyduliavimas, žiaurumas, tingumas pasireiškia tada, kai Svadhisthana čakra yra išsiderinusi.

Pyktis, susierzinimas, dirglumas gali būti susijęs ir su pirmosios čakros disharmonija, kuri pasireiškia nesaugumo jausmu. O kur nesaugumo jausmas, ten visada ir noras kontroliuoti, reguliuoti, visiems aiškinti, mokyti, vadovauti, nurodinėti, patarinėti, auklėti ir t.t. Ir kadangi tai daroma iš vidinės agresijos, atsiradusios iš nesuvoktos, neišspręstos pasąmoninės baimės, nors ta agresija dažniausiai užmaskuota, kiti žmonės vis tiek ją nuskaito ir reaguoja atvira agresija. Tuomet toks "patarinėtojas" nustemba ir įsižeidžia, nes jam atrodo, kad jis "gero norėjo", o kiti sureagavo nepelnytai piktai. Tačiau iš tikrųjų buvo atvirkščiai, žmogus norėjo ne gero, o primesti savo nuomonę, jausdamasis aukštesnėje pozicijoje ir darė tai iš noro kontroliuoti kito gyvenimą, pasirinkimus, jausmus, mintis, dėl to susidūrė su gynyba.

Paprasčiau tariant, jei norisi patarinėti tiems, kurie neprašo patarimo, greičiausiai antroji čakra yra išsiderinusi, o tai veda į įtampą bei konfliktus.

Žiaurumas pasireiškia tada, kai nėra empatijos, gebėjimo įsigausti, susitapatinti su kitu, kitame atpažinti savo gyvenimo istorijas ir vėl jas išgyventi. Būdamas žiauriu savo grubiomis pastabomis arba asmenine "tiesa", žmogus su išsiderinusia Svadhisthana čakra gali net nesuvokti savo žiaurumo. Jis jaučiasi teisiu ir jam tai yra svarbiausia, nes jis mieliau galvoja, nei jaučia. Arba nesugeba pilnai atsiverti jausmams, dėl to jaučia tik save, o kito žmogaus nepajėgia apimti savo jausmais, nes čakra užblokuota ir neišsiskleidžia pakankamai, kad priimtų kitą žmogų į savo lauką.

Tinginystė ir perdėtas malonumų ieškojimas, negebėjimas padaryti nieko, kas yra rutina, disciplina, kas nebedžiugina, nors ir yra svarbu bei reikalinga, taip pat išsiderinusios antrosios čakros požymis. Tuomet žmogus mano, kad pirmiau turi būti malonumai, o visa kita - palauks. Su juo neįmanoma dėl nieko susitarti, nes viskas sprendžiama pagal tos akimirkos emocijas. Jam labai patinka koncepcija "pažiūrėsiu pagal jausmą", nes šis išsireiškimas leidžia neįsipareigoti, nepažadėti, nesusitarti, o daryti kažką, pvz., susitikti, tik tada, kai nieko geriau neatsiranda. Yra subtili riba tarp atsipalaidavimo, nesureikšminimo, kontrolės paleidimo ir baimės įsipareigoti, baimės nusivilti, baimės prarasti malonumus.

***

Užduotys čakros balansavimui:

1. Dažniausiai ši užduotis būna viena iš sunkesnių, nors tuo pačiu yra ir labai paprasta - kiekvieną kartą kai valgai, tik valgyk ir nieko daugiau nedaryk. Neskaityk knygos, nenaršyk po internetą ar socialinius tinklus, nesiklausyk paskaitų, nedirbk prie kompiuterio, neplepėk. Net nesėdėk savo galvoje, paskendus mintyse kas buvo, kas bus, ką dar reikia padaryti. Tiesiog valgyk ir būk valgyme, skoniuose, kvapuose, maisto tekstūroje, vaizde.

2. Tegul ši diena būna malonumų paieška. Kas tau malonu? Kurie rūbai maloniai liečiasi prie odos? Kas maloniau - mirkti karštoje vonioje ar praustis po dušu? Kokios temperatūros vandenį maloniau gerti - ledinį, kambario temperatūros ar karštą?

3. Reguliariai daryk šią meditatyvinę praktiką, kurios paskirtis yra padėti žmogui nustoti blokuoti savo emocijas per įtampas, įtemptą kūną, vietoj to leisti sau atsipalaiduoti, išsiplėsti ir atsiverti visiems jausmams. To mokau per konsultacijas, Asmeninėje mentorystės programoje, įvairiuose kursuose - nei viena emocija nežeidžia, žeidžia įtampa, įsitempimas, užsidarymas, susikaustymas. Užtenka vos kelių minučių ir skaudžiausios emocijos atslūgsta, vien leidus kūnui atsipalaiduoti, o sau leidus jausti tai, kas ir taip jaučiasi, nei didinant, nei mažinant to jausmo.

Trečioji čakra - Manipura.

Čakra yra delnas virš bambos.

Manipura reiškia "žėrintis miesto brangakmenis", todėl kad harmoningai veikdama, apšviečia visą kūną, o pačiam žmogui suteikia ryškumo, prabangos, statusą/padėtį visuomenėje, pasitikėjimą savimi, savo tikslų suvokimą ir norą jų siekti, entuziazmą, užsidegimą, valią, charizmą. Ji padeda daryti tai, ką reikia padaryti arba nedaryto to, ko nereikia.

Liauka: kasa.

Spalva: geltona

Veikiami organai: kasa, skrandis, tulžies pūslė, kepenys, blužnis, plonoji žarna, pilvo ertmė, vegetatyvinė nervų sistema.

Ugnies principas (suteikia drąsos, veržlumo, sudegina baimes, blokus. Ugnies stichija atstovauja gyvybę, energiją, šviesą, šilumą. Ji padeda aiškiau matyti savo vidų, nes skleidžia šviesą. Pasišviečiant vidine ugnimi, galima drąsiai lįsti į tamsiausius savo asmenybės aspektus.)

Regėjimo jutimas (aktyvuojama sąmoningai žiūrint, stebint, matant, pastebint. Kitaip tariant - aktyviai naudojantis regėjimu).

Rankos (veiksmo organas).

Bidža mantra – Ram.

Simbolis – dešimtalapis lotosas, kurio centre - trikampis.

Dešimt lotoso žiedlapių simbolizuoja 10 Pranos rūšių, kurių 5 yra susijusios su vėju, t.y., kvėpavimu, o kitos penkios su kūne vykstančiais procesais, tokiais kaip virškinimas, mirksėjimas, širdies vožtuvų atvėrimas ir užvėrimas, čiaudėjimas.

Trikampis, smaigaliu į viršų, simbolizuoja energijos augimą ir vystymąsi. Harmoningai veikdama, Manipura čakra išlaisvina žmogų nuo negatyvių energijų, išvalo bei sustiprina jo gyvybinę energiją.

Apie čakrą:

Pirmosios čakros tikslas - gyventi. Antrosios - mėgautis. O trečioji čakra padeda rasti balansą tarp įtampos ir atsipalaidavimo.

Yra situacijų, kai atsipalaidavimas yra ne poilsis, o išglebimas ir tingumas, kas veda į gyvenimo kokybės destrukciją, kaip ir yra situacijų, kuriose reikia sustoti, nuo visko atsijungti ir atsipalaiduoti. Tad tie, kurie vis "ilsisi" ir atidėlioja, neturi jėgų kažkam padaryti - turi neharmoningai veikiančią Manipura čakrą. Taip pat ir tie, kurie nuolat įsitempę, lekia, dirba, negali nurimti ir atsipalaiduoti net miegodami, o ilsisi tik tada, kai kūnas palūžta ir fiziškai nebesugeba nieko daryti, jie irgi turi neharmoningai veikiančią Manipura čakrą.

Anoje paskaitoje pasakojau, kad Svadhisthana čakra padeda norams pildytis savaime, be pastangų. Tačiau net ir tada, kai norai pildosi lengvai, nors kažkiek, kažką jų kryptimi vis tiek reikia padaryti. Kad ir, pvz., rasti laiko meditacijai ar praktikoms. Manipura čakra padeda suvokti, kokie veiksmai turi būti atlikti ir juos atlikti.

Manipura padeda atpažinti, kuri savijauta signalizuoja apie laiką ilsėtis, o kuri savijauta yra tiesiog tingumas, noras atidėlioti, apatija, baimė, nepasitikėjimas savimi.

Manipura padeda laikytis savi-disciplinos, nes be jos neįmanomas kokybiškas gyvenimas, asmeninis tobulėjimas, proveržis profesinėje srityje, naujų, pozityvių įpročių ugdymas ir pan. Kai žmogų apima siaubas, pagalvojus apie sąmoningos rutinos susidarymą, jos laikymąsi ir savi-discipliną, greičiausiai ne tik Manipura čakra išsiderinusi, bet ir Svadhisthana neveikia tinkamai. Greičiausiai antroji čakra dominuoja, versdama prioretizuoti malonumus, lepinimąsi netgi aukojant sveikatą ir gerą savijautą apskritai.

Manipura čakra ne veltui vadinama žibančiu namų brangakmeniu, nes būdama subalansuota, savo išmintimi apšviečia visą kūną, padeda palaikyti pusiausvyrą visose gyvenimo srityse, suteikia protui aiškumo, suvokimą kokie sprendimai turi būti priimti, duoda jėgų tuos sprendimus priimti. Ji suteikia pagrįstą pasitikėjimą savimi, savęs pažinimą, priėmimą visų savo asmenybės aspektų ir išmintį veikti kuriant savo gerbūvį, atsižvelgiant į savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Ši čakra apšviečia, išvalo ir sustiprina tiek apatines, tiek viršutines čakras.

Ji yra kūno gyvybingumo centras, kontroliuoja vidinių ir išorinių energijų tėkmę, tiek energetinio, tiek fizinio maisto įsisavinimą ir paskirstymą. Manipura yra kaip magnetas, kuris pritraukia praną iš kosmoso, ją transformuoja bei paskirsto po visą kūną. Atitinkamai, kai Manipura išsiderinusi, nepajėgia nei pritraukti pakankamo pranos kiekio, nei jos akumuliuoti ar paskirstyti po energetinį kūną, tad žmogus nuolat alkanas, vis valgo, bet niekaip nepavalgo.

Kadangi trečioji čakra yra atsakinga už energijos, gautos tiek maisto, tiek pranos pavidalu įsisavinimą, nuo jos veikimo kokybės priklauso žmogaus ilgaamžiškumas, atsparumas ligoms, gebėjimas greitai atsistatyti po ligos, fizinio krūvio ar dar dėl kokios priežasties praradus energiją. Na ir taip pat, žinoma, nuo jos priklauso ir žmogaus gebėjimas virškinti ir įsisavinti maistą.

Mityba ir emocijos - labai glaudžiai susijusios, tą, turbūt, beveik visi žino. Maistu guodžiame, apdovanojame, išreiškiame savo meilę, dėmesingumą. O kai esame laimingi, įsimylėję, arba įsitraukę į mėgstamą veiklą, atrodo, kad maisto nebereikia.

Manipura čakra yra ne tik virškinimo, bet ir emocijų centras. Veikdama harmoningai, ši čakra tampa emocinės pusiausvyros ir ramybės centru, padedančiu aiškiai suvokti, kur esu aš, o kur jau nebe aš, o kitas žmogus. Ji padeda suvokti savo ir kito žmogaus ribas, todėl tas, kurio Manipura čakra veikia harmoningai, supranta, kad empatija yra ne tas pats, kas susitapatinti su kito žmogaus emocijomis ar išgyveni kito žmogaus jausmus tarsi nuosavus.

Kai Manipura čakra neveikia tinkamai, žmogus nejaučia savęs, todėl nuolatos ieško patvirtinimo, pritarimo, validacijos iš išorės. Angliškai tokie žmonės yra vadinami "people pleaser" - žmonių "malonintojai", patarnautojai, linksmintojai. Jie lengvai atsisako savo svajonių, kad tik įtiktų kitam, o baisiausias dalykas jiems yra prarasti kito pritarimą, palaikymą, draugystę. Todėl mieliau renkasi kurti santykius su toksiškais žmonėmis, kentėti pažeminimus, nei likti vieni.

Harmoningai veikdama Manipura čakra padeda nebijoti nei savų, nei svetimų emocijų, leidžia neprisiimti atsakomybės už tai, ką jaučia kiti, kas ypatingai naudinga turint reikalų su toksiškais žmonėmis, narcisistinėmis asmenybėmis. Kitaip tariant, žmogus, kurio Manipura čakra veikia harmoningai, niekada nebus "gardus kąsnelis" įvairaus plauko manipuliatoriams, kurie valdo kitus, pasitelkdami baimę, gėdą, kaltės jausmą.

Būdama centre tarp žemesniųjų ir aukštesniųjų čakrų, Manipura padeda suderinti natūralų, sveiką egoizmą, malonumų paieškas su sąmoningumu, gėriu, meile, dvasingumu. Ji padeda pamatyti, kad mano sėkmė, laimė, turtai, mano malonumai neatima sėkmės, laimės, turtų ir malonumų iš kitų, kitaip tariant, neskriaudžia kitų žmonių. Kai Manipura čakra neveikia tinkamai, žmogui nelabai aišku, kaip savanaudiškumas gali kurti gėrį kitiems, todėl jis renkasi arba būti "blogu" ir rūpintis tik savimi, arba būti "geru" ir aukotis vardan kitų labo. Kai Manipura čakra neveikia tinkamai, žmogui atrodo, kad dvasingas, sąmoningas turi gyventi skurde, išsižadėjęs visų gyvenimo malonumų ir nuolat aukotis vardan kitų.

Manipura čakros šūkis - "Aš turiu.

Disbalansas šioje čakroje:

Kadangi ši čakra susijusi su virškinimu/energija, savęs suvokimu ir ryžtingumu, saviverte ir emocijomis, tad disbalansas ir pasireiškia šiose srityse.

Mitybos sutrikimai, emocinis valgymas, netinkama mityba, antsvorio priaugimas, arba negebėjimas priaugti reikiamo svorio. Nuolatinis alkis, noras ką nors pagraužti arba kaip tik, apetito nebuvimas.

Neadekvatus savęs pervertinimas. Nesugebėjimas leisti kitiems būti apšviestiems rampų šviesa, turiu omenyje, kai žmogus visada visose kompanijose, visomis temomis pertraukia kitus ir ima pats daug kalbėti. Nesugebėjimas patylėti, neatkreipti į save dėmesio. Tokie žmonės, pvz., vėluoja į renginius, įeina triukšmingai, garsiai stumdo kėdes ir atkreipia visų dėmesį į save. Jie negali patylėti, neišsakę savo nuomonės, nes jaučiasi autoritetais, labai svarbiais ir reikšmingais, todėl būtinai turi apie viską pasisakyti.

Tokį norą visus užgožti savimi, paprastai lydi ir kitas neharmoningai veikiančios čakros simptomas - empatijos stoka. Tokiems žmonėms nerūpi, ką kiti galvoja arba jaučia. Užtat labai rūpi, ką patys galvoja ir ką patys jaučia, todėl visus daužo savo asmenine tiesa, nesirūpindami gal kitą žmogų įžeidė nejautriai parinkti žodžiai.

Lygiai taip pat disharmoniją rodo ir visai priešingas pasireiškimas to, ką aprašiau aukščiau. Kai savivertė labai menka, kai visi atrodo svarbesni, reikšmingesni, kai norisi įlįsti į urvelį, kaip pilkai pelytei, ir pasislėpti. Kai nesinori atkreipti į save dėmesio, kai žmogus mieliau patyli, nei pasipriešina prievartai, įžeidimams. Kai nežino, ko nori, kai neturi ambicijų, kai nesugeba atskirti, kur jo jausmai, o kur kito - žmogaus. Kai sutrikusi Manipura čakra, žmogus gali laikyti save super jautriu asmenių, bet iš tiesų tai ne ypatingas jautrumas, o tiesiog neišspręstos emocinės problemos, išsiderinusi energetika. Kai žmogus labai giliai viską ima į širdį, savaitėmis dėl ko nors pergyvena, kai verkia dėl kito labiau, nei dėl savęs. Žodžiu, nejautrumas ir perdėtas jautrumas - tos pačios sutrikusios Manipura čakros skirtingos pusės.

Taip pat ir neryžtingumas, valios neturėjimas, apatija, nesugebėjimas įsipareigoti ir laikytis įsipareigojimų, savi disciplinos stoka. Arba kaip tik, griežta disciplina tiek sau, tiek kitiems, valdingumas, griežtumas, kontrolė.

***

Užduotys čakros balansavimui:

1. Užduotis, kurią daviau Svadhisthana čakrai harmonizuoti, labai tinka ir Manipura čakros subalansavimui. Ypač dėl to, kad užduotis, kaip ir pati čakra, yra susijusi su maistu, valgymu, virškinimu. Todėl ir toliau, kiekvieną kartą kai valgai, tik valgyk ir nieko daugiau nedaryk. Tai yra pagarba maistui ir sau, savo kūnui. Dėmesingai valgant neįmanoma persivalgyti. Neskaityk knygos, nenaršyk po internetą ar socialinius tinklus, nesiklausyk paskaitų, nedirbk prie kompiuterio, neplepėk. Net nesėdėk savo galvoje, paskendus mintyse kas buvo, kas bus, ką dar reikia padaryti. Tiesiog valgyk ir būk valgyme, skoniuose, kvapuose, maisto tekstūroje, vaizde.

2. Ugnis yra Manipura čakros simbolis, todėl padaryk šią ugnies meditaciją-vizualizaciją:

Uždek žvakę, pastatyk ją taip, kad galėtum patogiai stebėti liepsną.

Įsitaisyk patogiai, kad stuburas būtų tiesus, atpalaiduok pečius, pilvo presą, veidą.

Per atsipalaidavimą sek savo kvėpavimą, kaip pilvas ir krūtinė pakyla įkvepiant ir nusileidžia iškvepiant. Ir tuo pačiu metu, atpalaiduotu žvilgsniu stebėk ugnį.

Kai jau pajausti, kad gali, užmerk akis, o vaizduotėje žvakės ugnį perkelk į savo Manipura čakrą.

Toliau ramiai kvėpuok, su kiekvienu įkvėpimu išplėsk vidinę ugnį po visą kūną, leisdama jai sudeginti viską, kas jau atitarnavo, ko nebereikia, visus energetinius parazitus ir visa kita, kas trukdo harmonijai. O su kiekvienu iškvėpimu pajausk, kaip sudegintų energetinių blokų dūmai išeina per šnerves, palieka tavo kūną.

Jei neturi žvakės, ne bėda, todėl kad gali įsivaizduoti ją ir tai taip pat bus efektyvu.

3. Šiandien apsupk save prabanga. Renkis geriausius rūbus net jei esi namie, pasipuošk, gražiai susišukuok. Jei turi, puoškis auksiniais papuošalais, brangakmeniais, t. y., nesirink pigios bižuterijos, imitacijų. Bet jei neturi nieko prabangaus, tiks ir pigesnė bižuterija. Serviruok sau stalą, net jei prie to stalo sėdi viena (-as). Kokie žmonės tau dvelkia prabanga? Pastudijuok juos internete, pasižiūrėk video, nuotraukų. Kaip jie elgiasi, kaip jie dėvi rūbus, kokia jų laikysena? Pasinaudok jais kaip įkvėpimu, kokią prabangą galėtum suteikti sau. Galbūt galėtum puošti ne tik save, bet ir savo namus? Tikrasis žmogaus santykis su savimi atsiskleidžia tada, kai jis lieka vienas pats su savimi. Kokios kokybės yra tai, kas yra tik tavo, ko niekas nemato? Yra posakis "dariau kaip sau", juo norima pasakyti, kad kažkas padaryta labai kokybiškai ir kruopščiai. Bet kai Manipura čakra išėjusi iš rikiuotės, ši frazė gali reikšti "padariau atmestinai, bet kaip, kaip sau", nes gi jei sau, tai bus gerai ir taip. Tad tavo užduotis atrasti, ką palikai "bus gerai ir taip, nes čia - tik man" ir perdaryti, pakeisti, patobulinti.

4. Tęsiant prabangos temą, be to, ką fiziškai gali patobulinti, pajunk dar ir savo vaizduotę, pažaisk vizualizacijų žaidimą. Kokia tavo svajonių mašina? Kiekvieną kartą įsivaizduok, kad sėdi ir vairuoji savo svajonių mašiną. Pabandyk maksimaliai ilgai, nuo ryto iki vakaro žaisti šį žaidimą, kuriant jausmą, kurį jaustum, jei gyventum savo drąsiausių svajonių gyvenimą. Gali pažiūrėti internete idėjų, kokie būna namai, rūbai, jachtos, pramogos, restoranai, viešbučiai, privatūs lėktuvai ir pan. Kiekvieną kartą, kai žiūri į piniginę ar į sąskaitą, prieš tai įsivaizduok, kad ten rasi šimtus tūkstančių eurų (ar kitos valiutos, jei esi ne Europos Sąjungoje).

5. Peržiūrėk visus daiktus, ar rūbus, kurie spinduliuoja žemą savivertę, tenkinimąsi mažu, nepagarbą sau, nesirūpinimą savimi. Galbūt turi suplyšusias kojines ar nutrintus apatinius, nudėvėtus batus, kurių į padorią draugiją neapsiautum. Atsisveikink su viskuo, kas nėra tavo pagarbos sau išraiška.

6. Bidža mantra garso vibracija - Manipura čakros bidža mantra yra "Ram".

Čia įkeliu savo įrašą, ir primenu, kad įrašo klausymasis nepadarys poveikio. Reikia pačiai/-am tarti garsus, nes tik taip jie rezonuos, skambės, vibruos visame kūne.

Kai kartosi "Ram", susitelk į pojūčius, kurie kyla kūne tariant šį garsą, nukreipk vibraciją į Manipura čakrą, papildomai gali įsivaizduoti geltoną spalvą, ugnį.

Nėra laiko "normatyvų" šiai garso meditacijai, bet žinoma, kuo ilgiau pavyks išlaikyti dėmesingumą garse ir raudonos spalvos vizualizacijoje, būti atsipalaidavus, tuo geriau.

Tik dar kartą pakartosiu - tai neveikia tik klausantis arba darant pašalinius darbus

Penktoji čakra - Višuddha.

Čakra yra gerklės srityje.

Višuddha reiškia "ypatingai tyras, apvalantis".

Amžino gyvenimo nektaras Amrita:

Su Višuddha čakra glaudžiai susijusios yra dvi mažesnės, bet labai svarbios čakros - Bindu Visarga ir Lalanta.

Lalanta čakra yra burnos skliaute, ji yra Amritos nektaro rezervuaras.

Nugaroje, ten kur kaklas jungiasi su galva, yra Bindu čakra, pilnas jos pavadinimas - Bindu Visarga.

Amrita iš Lalanta rezervuaro tekėdama per Bindu Visarga laša į Višuddha čakrą. Jei Višudhha čakra nefunkcionuoja tinkamai, nektaras nuteka tiesiai į Saulės ugnį, t.y., į Manipura čakrą, ir ten sudega, tuo pačiu sudegindamas ir kūną. Kitaip tariant, kiekvienas Amritos lašas gali kurti arba amžiną gyvenimą, arba artinti fizinio kūno mirtį ir tai priklauso nuo to, kaip harmoningai veikia Višuddha čakra. Nes kai Višuddha čakra veikia harmoningai, ji Amrita apvalo, atskiria tai, kas tyra ir tai, kas gryni nuodai. Višuddha čakrą tyru nektaru maitina visą kūną ir taip žmogus gyvena ilgą, kokybišką gyvenimą.

Iš čia ir čakros pavadinimas "tyra arba valanti".

Višuddha yra kaip vandens filtras vandentiekio sistemoje, kuris sulaiko kietąsias ir tirpias chemines nuodingas daleles, todėl atsukus čiaupą į stiklinę galime įsipilti visiškai tyro, švaraus vandens. Jei šis filtras neveiktų, būtų užsikimšęs, gertume nešvarų, nuodingą vandenį ir su kiekvienu gurkšniu ardytume savo kūną. Vanduo yra būtinas gyvenimui, tačiau kiekvienas gurkšnis gali arba pripildyti gyvybe, jei tai - švarus vanduo, arba sargdinti, jei tai - nešvarus vanduo.

Jogai, įvaldę Amritos tekėjimo kontrolę ir išmokę neleisti Amritai patekti ir sudegti Manipuroje, gali gyventi ir be maisto.

Apskritai, šios čakros harmonija ir procesų įvaldymas, sakoma žmogui suteikia mistiškų galių matyti praeitį, dabartį ir ateitį, išsilaisvinti nuo visų ligų ir senatvės, o taip pat įgalina keliauti po tris pasaulius. Trys pasauliai, tai: 1. Mūsų pasaulis, kuriame gyvename kasdien, kurį matome, jaučiame, patiriame. 2. Energetinis pasaulis arba astralinis pasaulis - čia gyvena mintys, emocijos. 3. Dvasinis pasaulis, aukščiausias egzistencijos lygmuo, susijęs su dvasinėmis patirtimis, išmintimi ir aukštesniąja sąmone.

Liauka: skydliaukė (nuo jos veiklos priklauso medžiagų apykaita, širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, vaikų augimas ir vystymasis, kūno temperatūros reguliavimas, raumenų tonusas ir stiprumas, smegenų veikla, menstruacinis ciklas, ovuliacija ir vaisingumas, odos, plaukų ir nagų būklė.)

Spalva: melsva, žydra.

Veikiami organai: kaklas, žandikauliai, gerklos, trachėja, stemplė, kvėpavimas, balso stygos, kaklo slanksteliai, sprandas, pečiai, klausa.

Eterio elementas. Eterio elementas, taip pat žinomas kaip Akasha, yra penktasis ir aukščiausias iš penkių pagrindinių elementų (Pancha Mahabhuta) jogos ir Indijos filosofijose. Eteris yra visiškai neapčiuopiamas, skirtingai nuo kitų fizinių elementų, tokių kaip ugnis, vanduo, žemė ir oras. Jis yra subtiliausias ir mažiausiai materialus iš visų elementų. Jis panašus į orą, tačiau yra subtilesnis ir mažiau patiriamas fizinio kūno pojūčiais. Eteris laikomas visos egzistencijos pagrindu, erdvės ar tuštumos principu, kurioje egzistuoja visos kitos materijos formos. Jis apibūdinamas kaip tuščia erdvė, kuri yra visko kilmė ir pabaiga. Eteris unikalus tuo, kad yra vienintelis elementas, per kurį gali keliauti garsas (anot Indijos filosofiją). Garso vibracijos Akashoje yra pagrindinis bendravimo ir kūrybiškumo principas.

Burna - veiksmo organas.

Klausos pojūtis

Bidža mantra – Ham.

Simbolis – 16 lotoso lapelių. Apskritimas trikampyje.

Lapeliai simbolizuoja skirtingas savybes ar aspektus, susijusius su komunikacija, išraiška ir kūrybiškumu. Tai apima kalbos aspektus, garso sklaidą, emocinę išraišką ir vidinį ryšį. Taip pat lotoso lapeliai siejami su 16 sanskrito raidžių arba vrittis, kurios simbolizuoja įvairias garso vibracijas ir jų įtaką subtiliajai energijai.

Smaigaliu žemyn nukreiptas trikampis yra dvasinio augimo simbolis.

Apskritimas simbolizuoja eterį, o taip pat ir pilnatvę, visumą ir amžinybę

Apie čakrą:

Truputį nukrypsiu į šoną, bet šis pavyzdys leis geriau suprasti Višuddha veikimą.

Trūbut žntoie aipe šį semengų tkuirą - užtenka, kad pirma ir paskutinė žodžio raidė būtų savo vietose ir smegenys sugeba perskaityti teisingus žodžius net užsienio kalba, jei ją mokame. Perskaitome ir patys nesuprantame, kokiu būdu smegenys visas raides sudėlioja į vietas.

Kai galvoje yra minčių chaosas, žmogus pats to nelabai suvokia, nes jo smegenys ir padrikas mintis sugeba sujungti į kažką vientiso ir lengviau suvokiamo. Tačiau reali situacija galvoje pasimato tada, kai žmogus mintis ima bandyti įgarsinti žodžiu arba įkūnyti užrašydamas tekstu.

Arba kitas pavyzdys, čia iš mano gyvenimo, bet gal kam irgi taip yra, - aš puikiai žinau kelią, puikiai žinau kaip nuvažiuoti, bet jei reikia kitam paaiškinti, kaip nuvažiuoti, pritrunku žodžių. Turiu repetuoti, galvoti, važiuodama sąmoningai fiksuoti kelią, mąstydama apie tai, kaip paaiškinti kitam žmogui, kad paskui galėčiau tai padaryti žodžiu arba raštu.

Harmoningai veikdama ir išlavinta Višuddha čakra padeda susisteminti mintis taip, kad į pasaulį jos išeitų ne kaip padrikas atskirų žodžių kratinys, o kaip aiškūs, nuoseklūs, struktūrizuoti, tarpusavyje susiję sakiniai.

Galbūt pastebėjote, jog kai kada žmogus kalba kalba, o niekaip nepavyksta suprasti, ką gi jis nori pasakyti, nes pradeda sakinį viena tema, o užbaigia kita, tada pakeičia dar kartą mintį ir kitu sakiniu pradeda naują temą. Mintys yra nepalyginamai greitesnės už žodžius, todėl kai žmogaus Višuddha čakra išsiderinusi, mintys nuskrieja toli į priekį, o žodžiai lieka neišsakyti iki galo, tačiau pačiam kalbėtojui visiškai aišku, ką jis kalba, nes jis girdi savo mintis, o štai klausytojui, ypač, jei jis klausosi įdėmiai ir prisimena sakinio pradžią, ne visada lengva suvokti, kaip viena nukąsta mintis susijusi su kita nukąsta mintim :) O jei dar ir pačios mintys padrikos, turiu omeny - viena mintis nukąstas pyragėlis, o kita mintis - nukąstas čeburekas, tuomet tikrai sudėtinga susiorientuoti :)

Višuddha čakra padeda kalbėti/rašyti taip, kad kiti žmonės maksimaliai aiškiai suprastų, ką nori pasakyti, kokia tavo mintis, ką tu nori perteikti. Aišku, nėra šimtaprocentinės garantijos, kad tikrai visi supras taip, kaip sakai, nes tie, kurie turi išsiderinusią Višuddha čakrą, niekaip negalės tavęs teisingai suprasti, kad ir kaip stengtumeisi. Tad, kitaip tariant, ši padeda ir kalbėti taip, kad tave kiti suprastų, ir suprasti kitus kalbančius, ką jie nori pasakyti.

Kiti girdi tave teisingai tol, kol koks nors tavo žodis/idėja klausytojui sukelia stiprias emocijas, nes asocijuojasi su jo patirtu kažkokiu išgyvenimu arba tvirtu įsitikinimu. Nuo tos akimirkos klausytojas tavęs nebegirdi, jam užsidarė klausa ir suvokimas, jis girdi tik save, savo emocijas, prisiminimus, savo mintis, savo interpretacijas. Tai irgi geriausiai matoma komunikuojant raštu, pvz., aš parašau kokį įrašą socialinėje erdvėje, o koks nors komentatorius komentuoja ne tai, ką konkrečiai parašiau, o savo mintis, susijusias su tema, kurią aš paliečiau. Ir dažniausiai jie net nesupranta, kad "girdi" ne mane, o save.

Anksčiau rašiau, kad harmoningai veikdama Višuddha filtruoja Amrita, bet žemesniame lygyje, kalbant apie kasdienius, buitinius dalykus, ji veikia lygiai taip pat - kaip filtras. Ji padeda atfiltruoti ką reikia sakyti, o apie ką patylėti. Padeda atrinkti žodžius, geriausiai tinkamus tai konkrečiai situacijai, kalbantis su konkrečiu žmogumi. Ji yra filtras, padedantis atskirti, kas yra kas - kur mano mintys, mano emocijos, kur tavo mintys, tavo emocijos. Padeda atsirinkti, kada santykiuose geriau reaguoti/komunikuoti emocijomis, o kada emocijas užsukti ir reaguoti/komunikuoti blaiviu, racionaliu, šaltu protu.

O taip pat ir klausantis kito, padeda atskirti, išrūšiuoti kalbančiojo mintis nuo emocijų, taip pat atskirti savo kylančias mintis nuo emocijų. Kai Višuddha čakra išsiderinusi, silpna, neišlavinta, visa tai, ką surašiau apie atfiltravimą, išrūšiavimą, pas žmogų malasi suvelta bendrame minčių, jausmų kratinyje. Jis mano, kad viską girdi, viską supranta, tačiau iš tiesų labiausiai girdi savo emocijas, kompleksus, pyktį, nesaugumą, savo vidinį, nenutrūkstamą dialogą ir visko vertinimą, o ne ką kitas žmogus kalba. Klausydamasis kito, pusės neišgirsta, o kitą pusę interpretuoja pagal savo tos akimirkos emocijas ir asociacijas.

Višuddha čakra harmoningai veikdama suteikia drąsos ir jėgos žinoti savo vidinę tiesą, gyventi pagal ją ir kalbėti pagal ją.

Toksiški žmonės galvoja, kad tarnauja Tiesai, išsakydami savo asmeninę tiesą apie kitus žmones jiems į akis, nesirinkdami nei tono, nei žodžių. Tačiau toji Tiesa, kuri gydo, valo ir stiprina, yra visai kitokia ir nesusijusi su kitais žmonėmis.

Višuddha čakra, būdama komunikacijos čakra, padedanti susikalbėti su kitais, girdėti kitus, lygiai taip pat padeda susikalbėti su savimi, girdėti save. Tad ši gydanti Tiesa ima skleistis ir kurti gėrį ne tada, kai ja daužomi kiti žmonės, o kai yra naudojama kurti gilų, atvirą, pasitikėjimo ir pagarbos santykį SU SAVIMI. Kitaip tariant, Tiesa turi būti sakoma tik sau ir tik apie save su tikslu geriau išgirsti save, priimti visus savo asmenybės aspektus be baimės, su atvirumu ir pagarba.

Per tokios Tiesos praktikavimą, žmogaus Višuddha čakra ir sustiprėja pakankamai, kad jokia svetima "tiesa", išsakyta kaip asmeninė nuomonė, požiūris, kontrolė, manipuliacija, neišmuštų iš pusiausvyros, neleistų prarasti ryšio su savąją, Vidine Tiesa.

Višuddha čakros harmonija atsiskleidžia per vienį minčių, jausmų, veiksmų ir žodžių. Kai mintys, jausmai, veiksmai ir žodžiai nedarnūs, dažniausiai ir žmogus jaučiasi nusilpęs, lengvai išmušamas iš vėžių, viskuo abejojantis, nesuprantantis, kuo tikėti. Pasaulis pilnas pačių kontraversiškiausių, vienas kitam prieštaraujančių idėjų ir žmogus, kurio vidinė Tiesa užtildyta, kurio mintys, jausmai, veiksmai ir žodžiai nėra vienybėje, pasimeta tarp tų visų skirtingų tiesų, blaškosi, negalėdamas pasirinkti, kuo tikėti, o kuo ne. Nes negirdi savęs, nesiklauso savęs.

Kai pasakojau apie antrąją, Svadhisthana čakrą, sakiau, kad kai gimsta idėja, ji "užvirina" antrosios čakros energiją, kuri, virtusi garais, kyla į viršų ir per Višuddha čakrą pasireiškia kūryba. Tad nuo to, kaip harmoningai veikia Višuddha, priklauso ar žmogus geba save išreikšti kūryboje. Bet čia vėl atsikartoja tas pats leimotyvas - kūryba tai gebėjimas girdėti savo įkvėpimą, girdėti save ir mokėti tai išreikšti taip, kaip girdi, jauti savo viduje. Nors Višuddha čakros pagrindinis išraiškos įrankis yra balsas, tačiau kūrybinė energija per ją gali pasireikšti bet kaip - judesiu, tapyba, naujo patiekalo recepto sukūrimu, sėkmingu problemų sprendimo būdo atradimu, naujais išradimais ir t.t.

Harmoninga Višuddha čakra leidžia suvokti, koks galingas, magiškas, plastiškas ir universaliai panaudojamas įrankis yra balsas. Tie žmonės, kurie moka įtaigiai perteikti savo idėjas, užhipnotizuoti savo balsu, netgi kalbėdami ramiu balsu patraukia aplinkinių dėmesį, o šie nejučia ima klausytis kalbančiojo, jie turi harmoningai veikiančią Višuddha čakrą.

Žmonės, kurių Višuddha čakra diminuojanti, jaučiasi visiškai atsipalaidavę būdami savimi. Dažniausiai jie ryškios, charizmatiškos asmenybės, gyvenančios taip kaip nori, o ne taip, kokios priimtinos normos dominuoja visuomenėje. Tai žmonės, pamėgę klausytis savo vidinės Tiesos apie save, savo gyvenimą, su įkvėpimu realizuojantys įvairiausias kūrybines idėjas, tvirtai besilaikantys savo vidinio pajautimo, todėl niekada stipriai neišmušami iš pusiausvyros, kai išgirsta kitų žmonių prieštaraujančią nuomonę.

Višuddha čakros šūkis - "Aš girdžiu ir kalbu".

Disbalansas šioje čakroje:

Fiziškai kūne Višuddha čakros disbalansas pasireiškia per skydliaukės sutrikimą ir viską, kas su tuo susiję. Taip pat įvairios nosiaryklės ligos, gerklės skausmai, balso stygų uždegimai, ausų uždegimai, "perpūstas" sprandas, dantų problemos ir t.t.

Labai daug disbalanso požymių jau išvardinau, kai kalbėjau apie balansą. Tai dar kartą - disbalansas pasireiškia, kai žmogus nesugeba kalbėti taip, kad būtų išgirstas ir suprastas, kai nesugeba girdėti ir suprasti kitų ir kai negirdi savęs, todėl nuolat susitelkęs į kitų žmonių nuomonę.

Labai paprastas pavyzdys, kai žmogus nesugeba kalbėti taip, kad būtų išgirstas - jei tam, kad tave namiškiai išgirstų ir padarytų tai, ko prašai, tau reikia pakartoti dešimt kartų, o galiausiai, netekus kantrybės, tenka užrikti ir piktuoju išsireikalauti dėmesio. Tai, kad toks santykis šeimose dažniausiai yra norma, tik parodo, kiek daug žmonių turi išsibalansavusią Višuddha čakrą. :)

Kodėl reikia dešimt kartų kartoti, o galiausiai rėkti, kad žmogus būtų išgirstas? Todėl, kad jis pats savęs niekada įdėmiai nesiklausė, todėl nesupranta, ką reiškia klausytis/girdėti kitą, ko reikia, kad galėtum kitą girdėti. Kad galėtum girdėti kitą, turi sutelkti visą savo dėmesį į kitą, o ne būti paskendus savo mintyse, darbuose, savo nuomonėje, emocijose ir pan. Todėl, kai žmogus neturi supratimo ko reikia girdėjimui, ir ateina pas kitą tik tam, kad pasakytų, o ne kad būtų išgirstas. Jis kalba visiškai nesidomėdamas tuo žmogumi, kuriam kalba. Kalba tada, kai kitas nesutelkęs dėmesio, išsiblaškęs, kai pavargęs, kai užsiėmęs visai kita, su pokalbiu nesusijusia tema, kai patiria intensyvias emocijas ir visiškai negali sutelkt dėmesio į kalbėtoją.

Ši problema iškart susitvarko kai kalbėtojas išmoksta gerbti save ir pradėti norėti ne tiesiog pasisakyti, o ieškoti būdų kaip būti išgirstu ir suprastu iš pirmo karto. Ir kai kalbėtojas išmoksta gerbti kitą ir pirma išgirsti kitą - kame jis dabar yra, ar dabar jis yra pasirengęs girdėti, kalbėti, suvokti, suprasti?

Viršuje daug kalbėjau apie Vidinę Tiesą, tad Višuddha čakros disbalansas pasireiškia ir tada, kai žmogus negirdi savęs, ir tada, kai su ta savo "tiesa" daužo visus į kairę ir į dešinę. Arba girdi tik save, o kitų - ne.

Kai meluoja, nutyli, vaidina, apsimeta, "pagražina" tiesą. Arba kai nesupranta, kada reikia patylėti, kai nesupranta kuo skiriasi nuoširdumas, atvirumas nuo familiarumo ir perteklinės informacijos.

Disbalansas pasireiškia tada, kai žmogus bijo išsiskirti ir išreikšti save, ir tada, kai žmogui daugiau niekas nerūpi, tik jo saviraiška, kūryba, jo originalumas.

***

Užduotys čakros balansavimui:

1. Lavink dėmesingą klausymąsi. Prisipažink draugams ar artimiesiems, kad nori išmokti dėmesingai klausytis, todėl tau reikia jų pagalbos - ar jie galėtų papasakoti bet ką apie savo dieną, gyvenimą, apie mėgstamą/nemėgstamą patiekalą ir pan. O tu, tuo tarpu, pasistenk klausytis visiškai tuščia galva, be jokio vertinimo, be tikslo atgal atsakyti ką nors, kuo nors pasidalinti, sutikti, nesutikti. Klausykis su vieninteliu tikslu - įdėmiai išgirsti kiekvieną kalbančio žmogaus žodį. Ir stebėt, kiek laiko tau pavyko išlaikyti susitelkimą, o kada įsitraukei į pokalbį ir ėmei dalintis savo mintimis? O gal ir neišsakei savo minčių, bet ėmei jas galvoti, o ne tiesiog klausytis kito.

2. Kitas klausymosi pratimas yra mano mėgstamas dėl momentinio poveikio - iškart galvoje tampa tylu, ramu, o tu gali atsipalaiduoti ir ilsėtis. Kad ir ką veiktum, kad ir kur būtum (jei tai yra saugu, pvz., jei nevairuoji automobilio), sutelk savo dėmesį į tai, ką girdi. Tai gali būti ir namų tyla, o gali būti ir triukšmas. Įsivaizduok, kaip plačiai atveri ausis ir visiškoje taikoje, pasitikėjime ir atsipalaidavime įsileidi visus garsus, kurie yra aplink. Nepatyrusiam sunku bus patikėti, bet būtent šis būdas padeda neprarasti kantrybės, kai tenka būti erzinančiuose garsuose. Kai kažkas erzina, mes nesąmoningai įsitempiame, gindamiesi, stengdamiesi užblokuoti, neįsileisti erzinančio garso. Bet tai labai išvargina ir sukelia galvos skausmus. Aš siūlau elgtis visiškai priešingai, jei neišeina fiziškai išeiti iš triukšmingos aplinkos. Siūlau maksimaliai atpalaiduoti kūną ir leisti sau girdėti tai, ką ir taip girdi.

3. Kiekvieną kartą kai išsižioji kažką pasakyti, atiduodi savo energiją. Jei pastoviai jautiesi be jėgų arba neužtenka energijos įgyvendinti idėjoms, pokyčiams, pastebėk, kur nutekini savo energiją, kur ją iškalbi. Tiesiog žinok, kad visiškai nesvarbu, ką sakai, bet kiekvieną kartą kai išsižioji, viskas, energija liejasi. Ir ar tai energija, kurią investuoji į kažką, kas tau svarbu, ar tiesiog išlieji į kanalizaciją? Šią savaitę pastebėk, apie ką kalbi, su kuo kalbi, kur atiduodi savo energiją.

Mes turime tiek sėkmės, sveikatos, pinigų ir viso gėrio, kiek turime energijos. Vieni žmonės jos turi daug, dėl to gali kalbėti, vaidinti, dainuoti ar šokti didelėms auditorijoms, tūkstančiams. Ir tai po kiekvieno pasirodymo jie turi neblogai padirbėti, kad atstatytų savo energiją.

Kiti žmonės tiek daug energijos neturi. Ir netgi tuos tris savo turimus lašus, ištaško kažkam, kas visiškai nereikšminga - aptarinėti kitų išvaizdą, kritikuoti kitus ir save, skųstis vyru/žmona/vaikais/tėvais, neprašytam patarinėti kitiems, kaip jie turi gyventi ir t.t. Visa tai ne tik nieko gero nesukuria, bet dar ir išnaudoja tą energijos kiekį, kurį žmogus turėjo saviems reikalams gerinti.

Tad kiekvieną kartą, kai šią savaitę norėsi kažką pasakyti, pagalvok ar ta energija, kurią prarasi, bus investicija ar nuostolis.

4. Šiandien - jokios kritikos sau nei žodžiu, nei mintimis. Jokio savęs menkinimo. Jokių pašaipų savo adresu. Pvz., jei kas nors giria tavo plaukus, sakai "ačiū", o ne "suskilinėję galiukai, laikas kirptis/dažytis".

Šią savaitę jokių žodžių, tokių kaip "tingiu". Turiu omeny, jei tavo žodyne neegzistuotų žodis "tinginystė", kaip įvardintum tai, kad guli ant sofos, nors reikia ir tą ir aną padaryti?

Greičiausiai vietoj žodžio "tingiu" rinktumeisi, pvz., "ilgsiuosi". Ir kur daugiau sau pagarbos jauti, ar tada, kai guli ant sofos, nes "tingi" ar dėl to, kad "ilsiesi"?

5. Bidža mantra garso vibracija - Višuddha čakros bidža mantra yra "Ham".

Čia įkeliu savo įrašą, ir primenu, kad įrašo klausymasis nepadarys poveikio. Reikia pačiai/-am tarti garsus, nes tik taip jie rezonuos, skambės, vibruos visame kūne.

Kai kartosi "Ham", susitelk į pojūčius, kurie kyla kūne tariant šį garsą, nukreipk vibraciją į Višuddha čakrą, papildomai gali įsivaizduoti mėlyną spalvą ir visus jos atspalvius.

Nėra laiko "normatyvų" šiai garso meditacijai, bet žinoma, kuo ilgiau pavyks išlaikyti dėmesingumą garse, būti atsipalaidavus, tuo geriau.

Tik dar kartą pakartosiu - tai neveikia tik klausantis arba darant pašalinius darbus.

Šeštoji čakra - Ajna.

Čakra yra trečiosios akies srityje, tarp antakių.

Ajna reiškia "komanda", "valdymas", "suvokimas", "žinojimas", "anapus išminties".

Pavadinimai "valdymas" ir "anapus išminties" nurodo, jog ši čakra kalba apie sąmonės ir pasąmonės, dviejų visiškai skirtingų sąmonės būsenų, harmoningą apsijungimą ajna čakroje.

Ajna čakra susijusi su gebėjimu matyti, suvokti ir sąmoningai valdyti savo vidinį pasaulį, sprendimus bei savas reakcijas į išorinį pasaulį. Todėl viena iš reikšmių ir yra "įsakymas", kitaip tariant - sąmoningas dėmesio, minties ir veiksmo nukreipimas konkrečia kryptimi. Sąmonė visada nori viską suprasti, žinoti, išsiaiškinti ir per tai kontroliuoti, valdyti. Sąmonė renka faktus, juos grupuoja, gretina, analizuoja, daro išvadas ir pagal tai priima vienokius ar kitokius sprendimus, kuriais valdo dabartį, kuria ateitį. Sąmonei labai svarbu būti teisiai, logiškai, pagrįstai, veikti pagal jai priimtinas taisykles, dėsningumus.

Kitas Ajna čakros aspektas yra glaudžiai susijęs su pasąmone. Šiuo atveju, tai reiškia gebėjimą atverti savo sąmonę į gilesnį, intuityvų suvokimą, kuris nepriklausomas nuo logiškų mąstymo procesų. Čia "anapus išminties" simbolizuoja idėją, kad tikras suvokimas ir intuicija ateina ne iš sąmoningų pastangų ar loginio mąstymo, o iš pasąmonės gilumų.

Šis sąmonei ir pasąmonei būdingas dvilypumas Ajna čakroje atspindi žmogaus proto kompleksiškumą ir gebėjimą veikti tiek sąmoningai (kontroliuoti), tiek pasąmoningai (nekontroliuoti). Tai suteikia galimybę žmogui ne tik analitiškai ir logiškai suprasti pasaulį, bet ir intuityviai, per pasąmonėje glūdinčias įžvalgas, pajautimus, prisiliesti prie gilesnių gyvenimo tiesų.

Apskritai ši čakra užima labai įdomią poziciją žmogaus su(si)vokimų struktūroje, nes ji dar vis yra apie šį materialų kūną ir gyvenimą jame, bet taip pat yra ir arčiausiai priartėjusi prie to, kas yra anapus žemiškojo suvokimo.

Ajna čakra, palyginus su septintąją, Sahasrara čakra, yra vis dar susijusi su materialiuoju pasauliu, bet jau įtraukia elementus, viršijančius paprastą kūniškumą. Ji yra tarsi tiltas tarp išorinio materialaus pasaulio ir Aukštesniosios sąmonės. Ajna čakra simbolizuoja intuiciją, vidinį matymą ir proto aiškumą, padeda mums suprasti ir interpretuoti mūsų patirtis materialiame pasaulyje. Taip pat ji susijusi su gebėjimu "matyti" anapus akivaizdžių dalykų, siekiant suvokti gilesnes reiškinių reikšmes.

Dar kitą palyginimą pasakysiu - įsivaizduok, kad mūsų pasaulis, kurį žinome, yra jūra, o mes - povandeniniai gyventojai. Mūsų visas gyvenimas praeina būnant vien tik vandenyje. Pirmoji čakra - jūros dugnas, nuo kurio mes atsispiriame ir kylame aukštyn, link paviršiaus. Ajna čakra tai ploniausias vandens sluoksnis, tai būsena, kai vis dar esame vandenyje, bet jau šiek tiek matome pasaulį, esantį virš vandens, visiškai priešingą vandeniui.

Ajna čakra padeda geriau matyti šį pasaulį, bet taip pat jau yra labai arti suvokimo apie tai, kas yra anapus kasdienybės.

Ajna čakra taip pat padeda suvokti skirtumą, kas iš yra tavo Ego, o kas - Aukštesnysis Aš arba kitaip - siela. Tai dar viena "įsakyti" ir "anapus žinojimo" reikšmių interpretacijų.

Beje, iki galo į esmę neįsigilinęs žmogus žodį "ego" naudoja norėdamas nurodyti kažkieno aukštą savęs vertinimą arba perdėtą savimeilę, savanaudiškumą, egoizmą ar aroganciją. Kitaip tariant, šis žodis dažnai suvokiamas kaip žmogiškų ydų sinonimas.

Pvz., sakoma:

1. "Tu tik dėl savo ego taip elgiesi." - kai norima pasakyti, kad asmuo elgiasi savanaudiškai, o ne dėl objektyvių priežasčių.
2. "Jam reikia nuleisti savo ego." - kai norima pasakyti, kad asmuo turėtų mažiau didžiuotis savimi ir būti labiau nusižeminęs.
3. "Jų ginčas buvo tik ego dvikova." - ši frazė naudojama norint pasakyti, kad ginčas ar konfliktas buvo dėl asmeninių ambicijų, o ne dėl tikrų problemų.
4. "Jis privalo pažaboti savo ego." - kai norima pasakyti, kad asmeniui reikia turėti mažiau ambicijų, būti nuosaikesniu, nuolaidesniu, patogesniu.
5. "Nuo sėkmės išpūtė jos ego." - kai norima pasakyti, kad žmogus labai didžiuojasi savo pasiekimais ir pasitiki savimi.

O iš tikrųjų, žodis "ego" kilęs iš senovės graikų kalbos, kur jis reiškia "aš". Kitaip tariant, "ego" apima absoliučiai viską, visas tavo savybes, prisiminimus, tavo istoriją, savęs suvokimą, priimtus sprendimus, pomėgius ir visa kita, kas sudaro tave. Jei tu mėgsti cepelinus su varške, naktimis dažnai prabundi, o kates myli labiau nei šunis, tai ir yra tavo "ego". Ego tai vaidmuo, kurį vaidiname šiame pasaulyje. Ego tai tai, kad esame savo vaikų tėvai, patys esame savo vaikams tėvai arba kaip tik, niekam nesame tėvai.

Ajna čakra, harmoningai veikdama, padeda žmogui suvokti, kad visa tai, ką jis veikia šiame pasaulyje, ir yra jo ego, t.y., vaidmuo, kurį vaidina čia, šioje žemėje, šiame gyvenime. O Aukštesnysis Aš yra aktorius, kuris atlieka ego vaidmenį. Štai pavyzdys, kuris, manau, bus labai aiškus - šis pasaulis yra filmas/spektaklis, kuriame mes esame ir aktoriai, ir režisieriai. Tuomet, kai suvokiame, jog režisuojame ir atliekame įvairius vaidmenis, esame Aukštesniojo Aš būsenoje. O tuomet, kai veikiame įsijautę, susitapatinę su savo atliekamu vaidmeniu, veikiame iš savo ego būsenos, t.y., susitapatinę su savo savybėmis, kurios yra būdingos būtent šiam gyvenimui, šiose aplinkybėse. Kitaip tariant, kai Švarcnegeris vaidino Terminatorių, tuomet, kai vaidino, visiškai susitapatindavo su vaidmeniu ir personažu. Tačiau taip pat jis visada atsiminė, jog yra ne Terminatorius, o Švarcnegeris. Tam, kad gerai atliktų savo vaidmenį, jis iš dalies turėjo pamiršti savo tikrąją tapatybę, kad yra Švarcnegeris. Bet net labiausiai įsijautęs į Terminatoriaus vaidmenį, jis atsiminė, jog visa tai - vaidyba, o jis, ne futuristinis robotas, o žmogus, aktorius, Švarcnegeris. :)

Kai žmogus visiškai nesugeba atsitapatinti nuo savo ego (vaidinamo personažo) ir nors trumpam kartkartėmis pereiti į Aukštesniojo Aš poziciją (aktoriaus ir režisieriaus), jis dažnai jaučiasi įstrigęs aukos pozicijoje, kurioje gali tik gintis, bėgti, slėptis arba susitaikyti ir prisitaikyti. Tačiau žmogus, kuris jau gerokai padirbėjęs ir pasistūmėjęs savivokos raidoje, jau gali veikti abejose būsenose - ir ego, ir Aukštesniojo Aš.

Beje! Dar vienas svarbus momentas, kurį ne visi supranta - nėra jokio reikalo veikti vien tik Aukštesniojo Aš būsenoje! Nėra jokio reikalo atsitapatinti nuo ego, jį paneigti ir tapti kažkuo, neaišku kuo. Noras nusikratyti ego taip pat kyla iš... ego :D o ne iš Aukštesniojo Aš. Nes juk nereikia išmesti visų rūbų, jog suvoktum, kad nesi tapatus savo rūbams... :)

Liauka: hipofizė (Hipofizė gamina ir išskiria įvairius hormonus, kurie reguliuoja svarbias kūno funkcijas. Pavyzdžiui, augimo hormoną (kuris reguliuoja kūno augimą), tirotropiną (stimuliuoja skydliaukę), ir adrenokortikotropiną (veikia antinksčių žievę). Nors hipofizė pati gamina hormonus, ji taip pat veikia kaip kontrolės centras, reguliuojantis kitų endokrininių liaukų, pavyzdžiui, skydliaukės ir antinksčių, veiklą. Hipofizė yra svarbus žmogaus kūno reguliatorius, veikiantis kaip centrinis ryšio taškas tarp nervų sistemos ir endokrininės sistemos.)

Spalva: tamsiai mėlyna, indigo.

Veikiami organai: smegenys, akys ir nervų sistema.

Elementas. Ajna čakra nėra tiesiogiai siejama su jokiu iš penkių pagrindinių elementų (ugnies, vandens, oro, žemės ir eterio). Tai vėlgi kalba apie tai, kad ji yra labai priartėjusi prie to, kas yra anapus žemiškumo.

Bidža mantra – Om arba kšam.

Simbolis – 2 lotoso lapeliai. Nors kylant nuo pirmosios čakros, lotoso lapelių skaičius vis didėjo, o paskutinė, Sahasrara čakrą simbolizuoja tūkstantlapis lotosas, ajna čakra turi tik du lapelius. Tai vėlgi tas pats dvilypumo simbolis. Sąmonė ir pasąmonė. Materialus, dvasios. Kūnas, siela. Ajna čakra padeda suvokti pasaulį ne tik per juoda/balta ar teisinga/klaidinga prizmes, bet ir atsiverti platesniam suvokimui.

Apie čakrą:

Kad Ajna čakra labai susijusi su mąstymu, suvokimu jau daug kalbėjau, o dabar noriu pakalbėti apie dar vieną jos aspektą - matymą.

Ajna yra matymas pačia plačiausia prasme, kokia tik galima. Apie fizinį regėjimą akimis nekalbėsiu, bet štai keletas pavyzdžių matymo ne fizinėmis akimis: vaizduotė, sapnai , vizualizacijos, vizijos, intuicija, aiškiaregystė, atmintyje kylantys praeities vaizdai, mentalinės projekcijos apie įvykius, kuriuos įsivaizduojame kaip galimus ateivyje.

Kalbėdama apie antrąją čakrą Svadhisthaną, kalbėjau, kad ji yra manifestacijų centras. Tačiau ką konkrečiai manifestuoti nurodymą duoda Ajna čakra ir būtent per įsivaizdavimą.

Man pats aiškiausias ir geriausiai vaizduotės jėgos poveikį pademonstruojantis pavyzdys yra su citrina. Įsivaizduok, kad rankoje turi ryškiai geltoną, šviežią citriną. Pauostyk ją, apžiūrėk, pajausk jos svorį delne, jos žievelės gruoblėtą paviršių. Ir atsikąsk didelį kąsnį. Kramtyk ir jausk, kaip žievelė trakši kramtoma, o rūgščios sultys užpildo burną. Nežinau kaip tu, bet aš, rašydama šiuos žodžius, pajutau rūgštumą burnoje ir iškart išsiskyrė seilės. Užteko įsivaizduoti citriną ir kūne įsijungė šimtai bio procesų, smegenys užregistravo rūgštų skonį, o kūnas pasiruošė virškinti citriną ir išskyrė seiles. Viskas įvyko akimirksniu.

Lygiai taip pat kūnas reaguoja į bet kokią mūsų mintį. Kiekviena mintis savyje turi stipresnę ar silpnesnę emociją ir kūnas iškart į viską reaguoja tarsi tai būtų tiesa. Tu galvoji, kad iš tavęs kažkas gali pasijuokti, o jauti jausmą, kurį jaustum, jei iš tavęs kažkas tyčiotųsi, o kūnas iškart reaguoja tarsi tai vyktų jau dabar.

Tai ir yra manifestacijos principas - tu sugalvojai, įsivaizdavai, pajutai ir viskas įvyko fiziniame lygmenyje.

Tada labai svarbus klausimas, kurį verta sau kasdien užduoti - o ką gi manifestuoji savo mintimis? Ką nuolatos sukuri vaizduotėje ir nepastebimai išpildai? Ar tavo vaizdiniai kuriami iš baimės, noro saugotis, gintis? Ar iš atsipalaidavimo, pasitikėjimo savimi ir Pasauliu? Kokį savo ateities vaizdinį pastoviai kuri ir palaikai, maitini energija, puoselėji? Kokiam savo ateities variantui skiri daugiausiai Ajna čakros energijos?

Ką dažniau įsivaizduoji? Galimybes ar jų trūkumą? Ar savo gebėjimą įsivaizduoti naudoji poilsiui nuo kasdienių rūpesčių ar atvirkščiai, įsivaizduoti rūpesčius? Tavo vaizduotė augina baimes ar stiprina drąsą?

Čia prisiminiau kažkada Feisbuke skaitytą istoriją apie meškiuką Mikę Pūkuotuką ir Paršelį (knygoje nepamenu, kad ji būtų buvus):

Kartą susiruošė Paršelis ir Mikė į mišką. Priartėjus prie miško Paršelis baimingai sako meškiukui:

- O įsivaizduok, kas butų, jei mums medis ant galvos nukristų?

Mikė kiek pagalvojo ir atsakė:

- O įsivaizduok, kas būtų, jei nenukristų?

Kai įsivaizduoji, jauti, tiki, kad nutiks kažkas blogo, priimi vienokius sprendimus. O kai įsivaizduoji, jauti, tiki, kad nieko blogo nenutiks, priimi kitokius sprendimus.

Harmoninga Ajna čakra veikia kaip švyturys - tamsią naktį, audringoje jūroje laivai pagal švyturio skleidžiamą ryškią šviesą susiorientuoja, kur yra saugus kelias į uostą. Ryški švyturio šviesa padeda jūreiviams aplenkti pavojingas vietas ir neprakiurdyti laivo. Švyturys šviečia kiekvieną naktį, visais metų laikais, bet kokiu oru.

Tad kas gi tavo švyturys, ar turi tokį? Ar dienos metu pasirūpini kuru švyturio ugniai degti naktį? Ar tavo švyturys dega bet kokių nuotaikų metu, bet kokiose aplinkybėse?

Ajna čakros šūkis - "Aš matau".

Disbalansas šioje čakroje:

Fiziškai pasireiškia per akis - regėjimą ir akių ligas.

O psichologiškai disbalansas pasireiškia per mąstymą, pasaulio ir savęs jame suvokimą bei vaizduotę.

Vienas iš disbalanso pasireiškimų yra užsiciklinimas savo galvoje ir ryšio su realybe praradimas.

Tikroji realybė yra tai, kas vyksta būtent dabar, šią akimirką. Visa kita yra tik mūsų pačių susikurti vaizdiniai, iliuzija. Ar tu dabar galvotum apie tai, kas buvo, ar apie tai, kas gali nutikti, visa tai yra tik vaizdiniai, o ne realybė. Kai įsivaizduoji, kas ką apie tave galvoja, kalba, kaip kas pasielgs ateityje - viskas tik vaizdiniai, o ne realybė. Realybė, realus gyvenimas vyksta dabar, šią akimirką.

O šią akimirką dažniausiai ne ypač kas vyksta, ypač pas šiuolaikinį žmogų. Mes nelabai turime ką veikti, todėl mieliau sėdime savo galvoje ir galvojame, analizuojame, kuriame įvairiausius scenarijus. Prisigalvojame įvairius baisius dalykus ir kuriame strategijas kaip tų prisigalvotų dalykų išvengti. Nors jie šiuo metu nei vyksta, nei gali įvykti.

Užstrigimas galvoje gali pasireikšti skirtingai. Vieni užstringa analizėse ir logikoje. O kiti užstringa savo vaizduotėje ir nebepajėgia atskirti realybės nuo įsivaizdavimo.

Tiek griežtas bet ko, kas nepačiupinėjama atmetimas, tiek pasinėrimas į haliucinogenus, keliones po praeitus gyvenimus, besaikis užsiciklinimas manifestacijose, vizualizacijose ir pan.

Fanatiškas dvasingumas.

Tiek nuėjimas į visiškai sausą, apskaičiuotą mąstymą, tiek atsidavimas ezoterikai, mistikai yra sutrikusios Ajna čakros veiklos pasekmė. Ypač, jei pasireiškia per fanatizmą, negebėjimą priimti kitokios nuomonės, visko vertinimas per balta/juoda prizmę.

Gyvenimas vien tik praeities prisiminimais - sutrikusios Ajna čakros pasireiškimas.

Gyvenimas vien tik ateitimi, savo arba savo vaikų, - sutrikusios Ajna čakros pasireiškimas.

Kritinio mąstymo nebuvimas (nors kai jo nebūna, žmogus jaučiasi kaip tik, vienintelis turintis kritišką mąstymą, nes kiti visi jam atrodo kaip bukų avių banda :) ), pasinešimas į propagandą, sąmokslo teorijas, bet kokių kitokių nuomonių griežtas atmetimas, arba kaip tik, pasimetimas, abejonės, blaškymasis, nuomonės neturėjimas.

Nesugebėjimas permatyti žmonių, kokie jie iš tikrųjų yra. Tai veda į draugystes su visokiomis abejotinomis asmenybėmis - narcizais, toksiškais žmonėmis, manipuliatoriais, sukčiais ir t.t.

Polinkis ką nors idealizuoti, lydimas skaudaus nusivylimo, vėliau "pamačius" tiesą. O tiesa buvo ta, kad tas žmogus visada buvo toks, koks buvo, tik tas, kurio ajna čakra išsibalansavusi (greičiausiai ir kitos čakros taip pat), rinkosi užsimerkti, nematyti, ignoruoti visus raudonus signalus.

Ajna čakros išsibalansavimas apskritai veda į gyvenimą iliuzijoje, norą realius faktus dirbtinai pritempti iki įsivaizduojamų. Žmogus pats nejaučia, kaip kuria santykius ne su realiais žmonėmis, o su savo vizijomis, su savo įsivaizdavimu, kaip viskas galėtų būti, jei būtų taip, kaip įsivaizduoja. Toks žmogus ilgai negali priimti faktų, nes jo smegenys negali suvokti, kaip taip gali būti, kad visas tas jo aiškiai matytas potencialas, visas santykių galimas ateities grožis yra ne tiesa, o tik jo paties sau susikurta iliuzija.

***

Užduotys čakros balansavimui:

1. Lavink vaizduotę. Kuo žmogaus vaizduotė labiau išlavinta, tuo jam lengviau suvokti skirtumą tarp įsivaizdavimo ir realybės. Kitaip tariant, kuo dažniau žmogus vardan savo asmeninės pramogos sąmoningai kuria iliuzijas, tuo jam lengviau atpažinti kitų žmonių kuriamas iliuzijas ir neapsigauti, nepatikėti melu, nesileisti manipuliuojamu.

Štai keli pratimai - žaidimai:

1.1. Kiekvieną dieną sukurk po tris istorijas apie bet kokius daiktus/žmones. Pvz., pažiūrėk dabar į dešinę. Koks pirmas daiktas, kurį pamatei?

Mano pirmas pamatytas daiktas yra popierinio rankšluosčio rulonas. Ir istorija apie popierinį rankšluostį yra tokia - gyveno kartą storas ponas Popieriaus Rulonas. Jis oriai pūpsojo ant rašomojo stalo, jautėsi solidus, didelis, nepajudinamas. Atlaidžiu, bet paniekinančiu žvilgsniu žvelgė į įvairius plonus, palyginus su juo, tušinukus, ir net nesivargino pasikalbėti su tais niekingais sliekiukais, sausakimšai susigrūdusiais pieštukinėje. Ponas Popieriaus Rulonas jautėsi svarbus dar ir dėl to, kad Asta daug kartų tiesė ranką link jo ir vis atplėšdavo popieriaus gabalėlį. Ponas Rulonas manė, jog yra naudingiausias iš visų, rašomojo stalo gyventojų, nes nei vienas negaudavo tiek dėmesio iš Astos, kaip jis. Ir taip besipūsdamas, besididžiuodamas storas ponas Popieriaus Rulonas, nepastebėjo, kad jau seniai nebėra storas. O galiausiai iš to pono teliko kartono tūtelė, kuri, kartu su visais kitais panaudotais popieriaus lapais, nukeliavo į kompostinę ir po truputį virto derlinga žeme. Tuo tarpu niekingi ploni tušinukai ir toliau smagiai tarpusavy šurmuliavo, sausakimšai susigrūdę pieštukinėje.

1.2. Kitas vaizduotės lavinimo pratimas yra susijęs ir su jausmu. Pažaisk žaidimą ir įsivaizduok, koks būtų jausmas, kaip viskas būtų, jei...

Pvz., jei Brad'as Pit'as tau paskambintų į duris ir pakviestų vakarienei?

Jei pažiūrėtum į sąskaitą ir pamatytum 100.000 eur. joje.

Jei švęstum savo 100-ąjį gimtadienį?

Sugalvok savo netikėtų, nebūtinai realistiškų įsivaizdavimų. Galbūt įsivaizduosi, kaip ateiviai nusileido į kiemą? O galbūt įsivaizduosi save ant "Žmonės" žurnalo viršelio?

2. Paradoksas, tačiau tam, kad sąmonė išsiplėstų, pirmiausia reikia suvokti jos siaurumą ir ribas. Tam, kad galėtum atsiverti begaliniams visatos lobiams, pirmiausia reikia užfiksuoti savo sąmonės ir vaizduotės siaurumą, ribotumą. Todėl:

2.1. stebėk savo kiekvieną dieną - įsivaizduok ryte, kaip ji praeis, surašyk viską, kad vėliau nepamirštum. O vakare perskaityk ir atkreipk dėmesį į tai, kas buvo ne taip, kaip tu įsivaizdavai. Pastebėti ir priimti faktą, kaip dažnai esi neteisus, ir kad nieko blogo nenutinka, kai esi neteisus, yra nepaprastai išlaisvinantis dalykas. Jei taip dažnai klysti, galbūt klysti ir savo baimėse, tikėjime, kad nepavyks, kad kažkas, kas tau nemalonu, niekada nepasikeis?

2.2. Permąstyk savo gyvenimą ir surašyk viską, ką pavyks atsiminti, ką turi, kas tau pavyko, nors net neįsivaizdavai, kad taip tau galėjo nutikti. Kas realiai yra tavo gyvenime, ko prieš tai net neįsivaizdavai?

2.3. Prisimink visus atvejus, kai nutiko geriau, nei būtum sau susiplanavusi/-ęs, susiorganizavusi/-ęs. Pvz., nuostabiai praleidai dieną, bet tikrai nebūtum sugalvojusi/-ęs, kad būtent tai bus taip smagu ir gera.

3. Stenkis kuo ilgiau išlaikyti dėmesį dabarties akimirkoje - ką dabar matai, ką dabar girdi, ką dabar veiki? Šis praprastas pratimas, kurį gali daryti visada, bet kada, labai padeda išsivaduoti iš proto nuolatos kuriamos minčių ir vaizdinių iliuzijos.

4. Bidža mantra garso vibracija - Ajna čakros bidža mantra yra "Om".

Čia įkeliu savo įrašą, ir primenu, kad įrašo klausymasis nepadarys poveikio. Reikia pačiai/-am tarti garsus, nes tik taip jie rezonuos, skambės, vibruos visame kūne.

Kai kartosi "Om", susitelk į pojūčius, kurie kyla kūne tariant šį garsą, nukreipk vibraciją į Ajna čakrą, papildomai gali įsivaizduoti tamsiai mėlyną spalvą.

Nėra laiko "normatyvų" šiai garso meditacijai, bet žinoma, kuo ilgiau pavyks išlaikyti dėmesingumą garse, būti atsipalaidavus, tuo geriau.

Tik dar kartą pakartosiu - tai neveikia tik klausantis arba darant pašalinius darbus.

Septintoji čakra - Sahasrara.

Čakra yra virš viršugalvio, atstovaudama transcendentinį žmogaus ryšį su Dvasiniu pasauliu, ji nebesiliečia prie fizinio kūno.

Sahasrara reiškia "tūkstantis" arba "tūkstantis žiedlapių", turint omenyje, kad šios čakros simbolis - tūkstantį žiedlapių turintis lotosas.

Taip pat ši čakra dar vadinama karūnos čakra. Kitaip tariant, jei kokybiškai, nuoširdžiai ir sąžiningai nuėjai visą kelią nuo pirmosios čakros iki paskutinės - štai tau karūna ant galvos. :) O jei nenuėjai - špyga, o ne karūna.

Galbūt skamba lyg juokaučiau, bet kalbu rimtai. Kai prieš daugiau nei 10 metų labai rimtai nusiteikiau eiti dvasingumo, sąmoningumo, asmeninio augimo keliu, kiek klausiau paskaitų, skaičiau knygų, visur akcentas buvo dedamas į tai, kad kūnas ir viskas, kas kūniška, materialu, yra fui fui fui. O va tai, kas nekūniška, transcendentalu, metafiziška, vat čia tai vertinga. Ir ką, kad ir kiek neigiau kūną, rišausi prie Dvasinio pasaulio, mano gyvenimas tik visapusiškai blogėjo, o tas taip laukiamas nušvitimas vis neatėjo. Galbūt net tolo... Žinoma, buvau sutikusių ir tų, kurie save laikė nušvitusiais, tik kad nuo jų labiau tvoskė neadekvatumu, nei šventumu.

Ir tik tada, kai nusispjoviau ant visų mokymų ir ėmiau pati žiūrėti, kaip gi čia viskas veikia šiame pasaulyje iš tikrųjų, o ne pagal kažkieno, kažkokiais tikslais sukurtas taisykles, rimtai įsigilinau į kūniškumą, materialumą, ir - bingo! Pasirodo, tikrasis dvasingumas neįmanomas be materialumo. Turiu omeny, sveikas, harmoningas ryšys su Dievu neįmanomas be sveiko, harmoningo, pagarbaus ryšio su kūnu ir materija.

Anksčiau daug kartų girdėjau, jog kūnas trukdo dvasingumui ir apskritai, gyventi. Maždaug, jei ne tas nelemtas kūnas su visomis jo vis kažko norinčiomis juslėmis, neramiu protu, audringomis emocijomis, tai viskas būtų gerai. Bet toks požiūris veda ne į harmoniją ir ne į dvasingumą, o į... degradaciją. Kūnas kliūtimi tampa tik tada, kai pas žmogų nėra harmoningo, holistinio suvokimo apie save, savo padėtį tiek materijoje, tiek transcendencijoje. O šiaip, kūnas yra skirtas mums gerai gyventi, kad ir kokių tikslų šiame gyvenime turėtume. Kūnas gali padėti pasiekti nušvitimą, vidinę ramybę, lygiai taip pat sėkmingai kaip ir siekiant tapti multimilijonieriumi arba super mega influenceriu.

Prašokdami pirmąsias čakras ir mesdamiesi į viršutines, žmonės mano, jog sutrumpina savo kelionę link to, kas anapus materijos. Tačiau rezultate gaunasi taip, kad savo kelią tik prailgina... Juk ne veltui čakrų sistema pradedama ne nuo Sahasrara, o nuo Muladhara čakros. Pirmoji čakra, dvasinio kelio pradžia yra Muladhara - kūniškumas, išgyvenimo instinktas, "aš, man, mano" įsisąmoninimas. Be harmonijos visose kitose šešiose čakrose, pradedant nuo pirmosios, transcendencija tampa tik iliuzija, kurią žmogus sau kuria, kad atsvertų žemos savivertės pagimdytus nepilnavertiškumo kompleksus.

Tad dar kartą pakartosiu - Sahasrara čakros karūną dėvi tik tas, kuris nuosekliai ir nuoširdžiai praėjo visą kelią. O tą kelią praeiti reikia net ne vieną kartą, nes kiekvieną kartą kokybiškai kilstelėjus, praplėtus sąmonę, pasimato nauji neišspręsti problemų raizguliai žemesnėse čakrose, todėl reikia vėl sugrįžti žemyn ir vėl spręsti. Bet taip pat, kuo siauresnė sąmonė ir suvokimas, kuo žemesnė savivertė ir didesnis nesaugumo jausmas, tuo labiau norisi lėkti, bėgti, skubėti į priekį, aukštyn, į nušvitimą arba pas Dievą, į dvasinį pasaulį, kuriame, neva, pagaliau būsi laisvas nuo problemų, kurių nenori spręsti, nori tiesiog pabėgti nuo jų... Tai - ne dvasingumas. Tai - pabėgimas nuo problemų.

Liauka: Epifizė yra smegenyse esanti endokrininė liauka, kuri išskiria melatoniną, hormoną, reguliuojantį ne tik miego ir pabudimo ciklus, bet ir apskritai veikiantį kaip stiprų antioksidantą, neutralizuojantį laisvuosius radikalus ir apsaugantį ląsteles nuo oksidacinio streso. Melatoninas taip pat padeda imunitetui tinkamai reaguoti ir taip užkerta kelią uždegimams (lėtiniai uždegimai yra daugelio ligų priežastis).

Spalva: balta, auksinė, žaižaruojanti krištolinė arba violetinė.

Šios spalvos turi simbolinę reikšmę. Pvz., balta spalva, jei kalbam apie pigmentą, tai yra spalva, kurioje nėra jokio pigmento, todėl ji yra asocijuojama su švara, tyrumu, nekaltumu. Kaip ir Sahasrara čakra, kuri yra virš kitų, kūniškų čakrų, jau nebeturinti savyje nei vienos žemesniųjų čakrų spalvos, nes yra visiškai tyra, gryna ir anapus visko, kas yra materialu.

Tačiau taip pat balta spalva, jei apie ją kalbame kaip apie elektromagnetinių bangų spektro dalį, apima visas matomas spalvas, Visos šviesos spektro spalvos vienoje vietoje mums atrodo kaip balta šviesa. Tai taip pat tinka ir Sahasrara čakrai, nes ji, nors ir būdama anapus kūno, valdo visas žemutines čakras. Paradoksas - Sahasrara čakra valdo žemutines čakras, tačiau kad būtų harmoninga, žemutinės čakros pirmiausia ir turi būti įvestos į harmoniją.

Na o auksinė spalva, suteikianti Sahasrara čakrai šviesą ir šilumą, yra siejama su aukščiausiu dvasiniu suvokimu ir išmintimi. Tai prabangos, aukšto statuso spalva. Auksas dažnai simbolizuoja nepriekaištingą tobulumą.

Violetinė taip pat simbolizuoja sąmonės transformaciją, perėjimą nuo susitapatinimo su materija į suvokimą savo tikrosios, dvasinės prigimties.

Veikiami organai: Sahasrara čakra nepriskiriama prie konkretaus fizinio organo, kaip tai yra su žemesnėmis čakromis, nes atstovauja viską, kas yra anapus kūno. Tačiau ji yra siejama su smegenimis, epifize ir nervų sistema.

Elementas. Sahasrara čakra nėra siejama su jokiu materialios gamtos elementu.

Bidža mantra – Om, aum arba tyla.

Kalbant apie tylą, šioj žemėje visiška tyla neegzistuoja, nes netgi būnant visiškai nuo bet kokio garso izoliuotoje patalpoje, kūnas skleidžia garsus -plaka širdis, gurgia pilvas, oras per šnerves įeina ir išeina. Jau nekalbu apie minčių ir emocijų keliamą triukšmą.

Geriausiai jaučiamės aplinkoje, kuri savo garsu atitinka mūsų vidaus skambesį. Kitaip tariant, koks garsas skamba viduje, toks garsas malonus esantis išorėje. Ir kalbu net ne apie muziką. "Triukšmas" yra labai plati sąvoka ir apima bet kokį veiksmą, žodį, jausmą, mintį. Koncertai, bet kokie susibūrimai, socialiniai tinklai, reikalai, darbai, kelionės, filmai, knygos, paskaitos, net meditacinė muzika, ir ji yra triukšmas. Pats gyvenimas yra triukšmas. Žinoma, triukšmas triukšmui nelygu, bet norėjau pasakyti, kad tikrosios tylos šiame Pasaulyje yra labai labai mažai. Ir jos yra labai labai mažai, nes labai labai mažai žmonių siekia Tikrosios Tylos, kuria ją, puoselėja, palaiko. Tikroji Tyla tai vidinė būsena, kuri patiriama sustabdžius minčių ir veiksmų srautą. Kažkokios labai praktiškos ir prasmingos paskirties ji neturi, nes tokioje tyloje paprasčiausiai pasiilsi nuo gyvenimo keliamo triukšmo. Bet žmonėms dažniausiai labai rūpi įsitempus lėkti, spręsti problemas arba atvirkščiai, bėgti nuo problemų arba sąmoningėti, dvasingėti, o ne paprasčiausiai patylėti visu vidumi, be jokio tikslo ką nors tuo sukurti didingo. Kita vertus, tokios vidinės tylos puoselėjimas padeda ugdyti suvokimą, jog tu nesi tavo mintys, emocijos, kurias jauti, taip pat nesi tu. Ir netgi tavo gyvenimas, kurį gyveni, yra ne tu. Tu esi anapus visko, tu esi minčių, jausmų, savo gyvenimo šaltinis, o ne atvirkščiai. Štai dėl to Sahasrara čakros garsas yra tyla.

Simbolis – lotosas su tūkstančiu lapelių.

Apskritai, lotosas simbolizuoja dvasinį augimą, nes jo šaknys tvirtai įsikabinusios į purvą, o lapai ir žiedai plūduriuoja vandens paviršiuje, visiškai švarūs, purvo nepaliesti. Ir vėl tai apie tą pačią dvasinio augimo kelionę, apie kurią kalbėjau pradžioje - ji prasideda nuo Muladhara čakros, nuo įsitvirtinimo šaknimis į žemę, į "purvą".

O tūkstantis žiedlapių simbolizuoja begalinį dvasinio augimo ir išsivystymo potencialą, kurį turi kiekvienas žmogus. Tai žinia, kad galutinio dvasinės evoliucijos taško nėra, jis neegzistuoja. Kaip Dievas yra begalinis, beribis, taip ir mūsų kelias į Jį (ir į save), neturi pabaigos. Kiekvienas žmogus turi galimybę patirti visapusišką, nesibaigiančią sąmonės transformaciją arba kaip tik, sustoti, nusprendus, kad jau pasiekė aukščiausią tašką.

Apie čakrą:

Sahasrara čakra leidžia suvokti suderinamumą visiškai nesuderinamų sąvokų, tokių kaip vienis/bendrystė ir individualumas, dvasia ir materija, ego ir siela. Iš Sahasrara čakros harmonijos ateina suvokimas, kad esi niekas ir būtent dėl to esi viskas vienu metu. Kitaip tariant, pirma turi pilnai pajausti tai, kad esi visiškai niekas ir per tai išsilaisvinus tapti viskuo, bet kuo. Bet iš žemos savivertės ir negebėjimo atsitapatinti nuo savo ego (savęs suvokimo), šis sakinys apie pirma tapimą niekuo, kad galėtum tapti viskuo, skamba taip, tarsi pirma turi save žeminti, menkinti, nuvertinti tam, kad kažkas, kas stovi aukščiau tavęs, šiuo atveju Dievas, duodu tau išaukštintą poziciją. Tačiau iš tikrųjų tai visiškai ne taip! Dėl to ir sakau, kad žmogus teisingai galėtų suprasti viską, kas yra kalbama septintame energetiniame lygyje, jis pirmiausia turi būti labai gerai susitvarkęs savo apatinius centrus.

Pabandysiu aiškiau išdėstyti apie nieką/viską.

Gyvendami šį gyvenimą mes atliekame įvairias socialines roles. Tos rolės yra kaip rūbai, kuriuos apsirengiame įvairiomis progomis. Pvz., paltą rengiamės į lauką, kai šalta, pižamą rengiamės kai einame miegoti, blizgančią suknelę - į prašmatnų vakarėlį, o patogius treningus, kai planuojame zulinti subinę namie, ant sofos, arba sportuoti :) Kai suvoki, jog esi "niekas", suvoki, kad tu nesi nei vienas rūbas. Tu jais rengiesi, o ne esi. Taip pat suvoki, kad rūbas, nebūdamas tavo kūno ar asmenybės pratęsimu, nenusako kas tu, o tik tarnauja kaip priemone tam tikrose aplinkybėse. Pvz., pižama yra labai fainas rūbas miegui, bet kad ir kokia ji faina, eidami į teatrą rengiamės kitus rūbus. Iš "aš esu niekas" pozicijos nei susitapatini su savo socialiniais rūbais, nei jų paniekini, nei kauniesi su jais, nei kam nors ką nors įrodinėji. Nes tai, jog suvoki, kad nesi rūbai, kuriuos dėvi, taip pat ir neįpareigoja vaikščioti nuogam tarp apsirengusių. Tai, kad suvoki, jog nesi rūbai, leidžia tau rengtis bet kokius rūbus. Va tai ir turiu omeny, kai sakau, jog suvokus, kad esi niekas, gali būti bet kuo/viskuo. Kai suvoki, kad tavo asmenybė, vertė, svarba nesikeičia ar tu su pižama, ar su kokteiline suknele, ar su treningais, kad ir ką apsirengtum, nusirengtum, vis tiek lieki nepakitęs, tada nebematai reikalo laikytis įsikabinus į kažkokį vieną ar kelis rūbus. Pvz., vilkėti tik dalykinius kostiumėlius ir niekada gyvenime neapsirengti treningų. Arba atvirkščiai, vilkėti tik "bulvių maišus" ir niekada neapsirengti trumpo sijono.

Kiekvienas titulas, pavadinimas - apriboja ir suvaržo. Pvz., "mama" turi tam tikras pareigas, prievoles, yra dalykų, kurių mama negali daryti arba negali nedaryti. "Direktorė" - taip pat pavadinimas, kuris duoda ir privilegijas, bet ir uždeda ribas, atsakomybes, prievoles. Ir jei visą laiką esi tik mama arba tik direktorė - tavo gyvenimas yra labai skurdus, suvaržytas, pilnas įtampos, draudimų, nusivylimo. Kuo labiau žmogus nori būti "kažkuo", kuo labiau bijo būti "niekuo", tuo stipriau laikosi įsikabinęs į kažkokio pasirinkto socialinio vaidmens pavadinimą. Ir tuo didesnį nerimą, baimę, atskirtį, vienatvę jaučia. Nes viskas pastatyta ant vienos kortos, ant to vieno socialinio vaidmens, su kuriuo žmogus susitapatinęs. O ir šiaip toks įsikabinimas neatneša gėrio nei vienoje gyvenimo srityje. Jei aktorius taip susitapatina su savo role, kad nebegali nuo jos atsitapatinti spektakliui pasibaigus, jo ne tik gyvenimas nueina šuniui po uodega, bet ir baigiasi karjera. Bet lygiai tas pats ir gyvenime - kai žmogus susitapatina ir įsikabina į vieną savo pavidalą, tikėdamasis, kad tas pavidalas, vaidmuo, įvaizdis jam atneš sėkmę, deja, tik nusivaro save į panikos priepuolius, depresiją. Beje, narcisistinis asmenybės sutrikimas irgi apie tai - žmogus įsikabina į vaidmenį, kurį sau susikūrė, kad užmaskuotų savo žemą savivertę ir nepilnavertiškumo kompleksus.

Tiesą sakant, visi pavadinimai riboja ir yra tam tikra prasme tiesiog profesijų pavadinimai. Pvz., dvasinis mokytojas yra toks pats profesijos pavadinimas kaip valytojas, kasininkas, apsauginis. Nušvitęs - profesijos pavadinimas su savais apribojimais. Ragana - profesijos pavadinimas su savais apribojimais. Influenceris - profesijos pavadinimas su savais apribojimais. Aiškiaregys, bioenergetikas ar pan. - profesija su ribomis. Visi šie pavadinimai iš esmės niekuo nesiskiria, nes visi jie nusako pasirinktą žmogaus socialinį vaidmenį, o kiekvienas vaidmuo turi savo ribas. Ir kai žmogus susitapatina, įsikabina į kažkokį vaidmenį, jis ne tik save labai stipriai suvaržo, bet dar ir sukelia sau didelį stresą, nes nuolatos bijo prarasti tą "rūbą", kurį pasirinko dėvėti ir lauke, ir vakarėlyje, ir lovoje.

Kai sakau, kad nenoriu būti vadinama ragana, žmonės dažniausiai visiškai nesupranta manęs ir sako, kad čia gi geras žodis, nuo žodžio "regėti". :) Bet man tai yra žodis, nusakantis profesiją, pareigas ir ribas, o aš jų nenoriu. Pavadinimas "Asta" mane varžo mažiausiai, bet deja ir aš negaliu visur vaikščioti tuo pačiu "rūbu", kad ir patogiu :) Dėl to tenka sukti galvą ir kurti sau pavadinimus, kuriais galėčiau trumpai nusakyti savo veiklos esmę. Taip atsirado pavadinimas "asmeninio augimo mentorė", o vėliau jis pasikeitė ir tapo "Minčių ir emocijų trenerė" nors esu daug daugiau, nei vien tai.

Tai va, kuo labiau atsiklijuoji nuo visų pavadinimų, tuo labiau supranti, kad tu nesi visi tie pavadinimai, tu esi anapus bet kokio pavadinimo, todėl gali rinktis bet kurį iš jų.

Tu nesi tavo mintys, jausmai, nes savo mintis galvoji, o jausmus jauti. Tu nesi tai, kaip žmonės tave vertina ir netgi nesi tuo, kuo suvoki save šiame gyvenime. Tu nesi situacijos, kuriose esi, o į jas reaguoji mintimis, emocijomis. Šis suvokimas padeda atsitapatinti nuo minčių, jausmų, situacijų, pažvelgti į jas iš šono ir ramiai priimti sprendimus.

Sahasrara čakra dovanoja suvokimą, kad vienatvė neegzistuoja, nes niekada, nei vieną akimirką nesi vienas. O taip pat ji duoda suprasti, kad visada esi ir vienas, nes bet kokia bendrystė, draugystė yra tik iliuzija. Todėl visada jautiesi patogiai - ir su žmonėmis, ir be žmonių. Nes ir tarp artimiausių žmonių esi vienas, o kai nėra žmonių, vis tiek nesi vienas. Per Sahasrarą čakrą ateina nenutrūkstamo ryšio su viskuo pajautimas ir, tuo pačiu, savo unikalumo ir atskirumo suvokimas. Tu esi individuali, unikali ląstelė visatos kūne. (Beje, ta proga pasidomėjau, koks yra didžiausias matematinis skaičius. Tai, pasirodo, tokio nėra, nes prie bet kokio didžiausio skaičiaus galima pridėti 1 ir gauti dar didesnį skaičių. Grynai ta pati Sahasrara čakros ir tūkstantlapio lotoso koncepcija, kalbanti apie pabaigos nebuvimą.) Būdama viena ląstele visame, iš begalinio ląstelių skaičiaus sudarytame Visatos kūne, tu esi surišta nenutrūkstamais saitais su visomis kitomis ląstelėmis. Ir, tuo pačiu, esi vienintelė tokia, unikali, atskira ląstelė.

Kai Sahasrara čakra (ir žemiau esančios čakros) funkcionuoja harmoningai, neįmanoma sirgti depresija, kankintis nuo panikos priepuolių, nes visada gali atsiplėšti nuo savo buities, pakilti nuo rutinos ir pamatyti didesnį paveikslą. Čia nėra nei vienatvės, nei baimės, nes ko ląstelei bijoti kūne? Ląstelei kūne yra pasiekiami visi kūno turimi resursai. Turiu omeny, ar pinigai, kuriuos turi savo piniginėje, yra skirti vienoms tavo kūno ląstelėms, bet neskirti kitoms? Kai atsigeri vandens, pagirdomos visos kūno ląstelės. Vandens negauna tik ta ląstelė, kuri užsiblokuoja, užsidaro, atsiskiria nuo kūno. Apie tai rašiau ankstesniuose laiškuose - kai mes susiduriame su problemomis, instinktyviai įsitempiame, užsidarome, lendame į "urvelį", saugomės, bijome, kuriame apsauginius, gynybinius mechanizmus. Visa tai tik gilina problemą, o ne ją sprendžia, nes tokiu būdu atsijungiame nuo visatos kūno, iš kurio ir ateina visi resursai, kurie reikalingi geram ląstelės gyvenimui. Štai iš šito suvokimo ateina žinojimas, kad pildant svajones visatos mastu nėra absoliučiai jokio skirtumo tarp vieno euro ir tarp milijono eurų, arba tarp nusususio dviračio ir naujintėlaičio Lamborghini. Jei vienas žmogus tai turi, gali turėti ir tu, nes tu esi kokybiškai tokia pati būtybė kaip ir tas žmogus, kuris turi milijoną arba Lamborghini. O va tai, kad "man nereikia milijono, nes man apskritai daug nereikia" yra tavo ego, tavo riba, į kurią įspraudei, susitapatinęs su savo socialiniu vaidmeniu, į kurį įsikabinai. Lygiai taip pat kaip ir "man būtinai reikia milijono ir Lamborghini", nes tai taip pat suvaržo, apriboja.

Dar vienas suvokimas, kurį dovanoja Sahasrara, tai kad mes, būdami dvasinės prigimties, visada esame ir dvasiniame pasaulyje. Kitaip tariant, daugelis, pradėję eiti dvasinio tobulėjimo keliu, labai svajoja apie išganymą, nušvitimą, sugrįžimą pas Dievą, atgal į dvasinį pasaulį. Bet, kad mes niekada ir nebuvome rimtai išėję iš to dvasinio pasaulio arba atsiskyrę nuo Dievo. Tam kad kosmonautas galėtų išeiti į kosminę erdvę, jam reikalingas skafandras. Tam, kad siela galėtų veikti jai visiškai priešingoje aplinkoje, t.y., materijoje, jai reikalingas skafandras - kūnas. Bet kosmonautas su skafandru ar be jo, vis tiek yra tas pats kosmonautas. Kitas pavyzdys - kai vaikas žaidžia įsijautęs, viską pamiršęs, argi jis yra mažiau savo tėvų vaikas? Taip, vaikui žaidimo metu tėvai neegzistuoja, jis persikelia į kitą pasaulį, kitą erdvę. Bet tai, kad jis įsijautęs žaidžia, iš esmės gi nieko nekeičia - jis ir toliau yra mylimas tėvų vaikas, jam niekur nereikia grįžti, nereikia liūdėti, kentėti, verkti. O kadangi yra tėvų mylimas, saugomas, vaikas gali žaisti vieną žaidimą po kito.

Dievas niekada nemoko bausmėmis. Jis niekada nesijuokia iš žmogaus planų. Visa tai yra narcisistinių-nuodingų-manipuliatyvių žmogiškų santykių atspindys, perkeltas į santykį su Dievu. Ir vėl kartoju - kiek harmoningai veikia žemutinės čakros, kiek žmogus išsisprendžia savo vaikystės traumas, nepilnavertiškumo kompleksus, žemą savivertę, tokį santykį ir kuria su Dievu. Gyvendamas baimėje, bijo Dievo. Pratęs prie manipuliacijų, jų tikisi iš Dievo. Pratęs būti žeminamu, mano jog Dievui reikia jo nusižeminimo. Bet visa tai - ne apie Dievą, o apie žmogaus neišspręstas asmeninio gyvenimo problemas.

Harmoningai veikdama Sahasrara čakra dovanoja laisvę, nepriklausomybę ir, tuo pačiu, vienį, bendrumą.

Sahasrara čakros šūkis - "Aš žinau".

Disbalansas šioje čakroje:

Fiziškai pasireiškia per nervų sistemą, psichines ligas, per tokias ligas kaip Alzhaimeris, demencija, Parkinsono liga, šizofrenija, bipolinis afektinis sutrikimas, depresija. Beje, yra kas netgi didžiuojasi būdami itin jautriais asmenimis, tačiau neadekvatus nervų sistemos jautrumas nėra kažkas, kas nurodo žmogaus išaukštintų vibracijų išskirtinumą, tai yra tiesiog sutrikusios nervų sistemos veiklos pasekmė. Aš turiu šį sutrikimą nuo vaikystės, kai tai dar nebuvo nei populiaru, nei madinga, dėl to ir žiūriu neromantizuodama ir nemistifikuodama. Iš tiesų tai labai nepatogus sutrikimas. Bet jei žiūrėjai visus video, kuriuos pridėjau prie ankstesnių laiškų, matei ir šį mano pasidalinimą. Mano vaikystėje šis sutrikimas vadinosi vegetodistonija - kai vegetatyvinė nervų sistema, atsakanti už kūno automatiką, tokią kaip širdies ritmas, kvėpavimas, miegas, kūno temperatūra ir pan., ima reaguoti neadekvačiai jautriai. Kaip tai tvarkoma? Ogi tvarkant kūną, mintis ir emocijas, kitaip tariant - visą savo energetinę, fizinę, mentalinę, emocinę sistemą, visas čakras.

Sahasrara čakros sutrikimai pasireiškia panašiai kaip Ajna čakros - per nesugebėjimą atskirti realybės nuo iliuzijos. Tik Sahasraros čakros disbalansas labiau susijęs su religiniu fanatizmu. Neadekvatus religinis fanatizmas, pasinėrimas į šamanizmą, atkaklus nušvitimo siekimas. Tokie žmonės paprastai būna nepakenčiami teisuoliai, su kuriais labai sudėtinga bendrauti, bet patys jie to nesupranta, jie tiki, kad čia jų aukštos vibracijos, o aplinkinių - žemos ir dėl to tie aplinkiniai ir negali suprasti to, kas išaukštinta, tyra ir transcendentalu. Apskritai žmonių skirstymas pagal jų vibracijas į dvasingus ir nedvasingus iš tikrųjų rodo, kad pats žmogus dar neperžengė savo ego ribų ir dar vis pats tapatinasi su savo vaidmeniu, o apie sielą kalba ne iš realizacijos, o iš gražiai skambančios teorijos. Todėl kad sielos lygiu mes visi esame visiškai vienodi, tiesiog šioje žemėje, šiame gyvenime pasirinkome skirtingas roles, vaidmenis. O vaidmenis galima keisti net ir per vieną gyvenimą, ką jau kalbėt apie visą amžinos sielos egzistavimo periodą.

Taip pat pasitaiko dvasingumu besidangstančių, bet elementarios atjautos stokojančių žmonių. Tokiems yra labai patogu kalbėti, kad viskas yra Meilė ir mes visi esame dvasinės būtybės, nes tokia filosofija jiems padeda pateisinti savo žiaurumą, abejingumą, empatijos stoką.

Žodžiu, tiek perspaustas dvasingumas, tiek perspaustas ateizmas, yra Sahasrara čakros disbalansas. Beatodairiškas dvasinės karjeros siekimas, noras "užsidėti karūną" ir tapti pripažintu dvasiniu lyderiu, išaukštintu guru ar pan., irgi kelia įtarimą, kad Sahasrara čakra nefunkcionuoja tinkamai. Nes iš harmoningai veikiančios Sahasrara čakros, dvasinis mokytas yra tiesiog tam tikros profesijos pavadinimas, lygiai toks pats kaip inžinierius, valytoja, vadybininkas ar pan. Tikrieji dvasiniai mokytojai tiesiog dirba pagal savo profesiją ir nesusireikšmina nei patys, nei savo pareigų titulo ar atliekamo darbo.

***

Užduotys čakros balansavimui:

1. Reguliariai padaryk šią trumpą praktiką "Ką žinai apie save, be minčių ir prisiminimų?", kuri leidžia atsijungti nuo visų minčių, jausmų. Mano balso fone girdėsi tuksenimą, tai Alfa dažnių garsas, turintis padėti giliau atsipalaiduoti